Šventojo Sosto diplomatas: reikia ilgalaikių žemės ūkio programų

Dar kartą Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominių ir socialinių reikalų taryboje kalbėjo ir Šventojo Sosto diplomatas. Šį kartą arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse Tautose, pasisakė kaimo vietovių bendruomenių ir maisto krizės klausimais.

Maisto krizė, - kalbėjo arkivyskupas, - palietė visas visuomenes. Vienur ši krizė pasireiškia maisto trūkumu, o tai veda prie blogos mitybos ir net badavimo. Kitur ši krizė pasireiškia didesnėmis kainomis, tad ir išlaidomis šeimoms, kurios stengiasi pasirūpinti savo pamatiniais poreikiais. Nepaisant skirtingų apraiškų, maisto krizės priežastys, rodos, tos pačios: trumparegės ekonominės, žemės ūkio ir energijos politikos, lemiančios atotrūkį tarp maisto paklausos ir nepakankamos gamybos bei sudarančios sąlygos spekuliacijoms, galiausiai, priešiškos klimato sąlygos.

Be šiandienos debatų, - pažymėjo arkivyskupas Migliore, - dėmesio struktūriniams pasaulio ekonomikos defektams, mes turime dirbti, kad diskusijas lydėtų ir efektyvūs veiksmai.

Šventojo Sosto stebėtojas kalbėjo apie teisę kiekvienam asmeniui nepatirti bado, primindamas apie neseniai Žmogaus teisių tarybos priimtą rezoliuciją apie „teisę į maistą“. Pasak tos pačios rezoliucijos, valstybės, su tarptautinės bendruomenės pagalba, turi pasirūpinti, kad jų populiacijoms netrūktų maisto.

Arkivyskupas Migliore dar kartą pakartojo stebinantį ir piktinantį kontrastingą faktą: pasaulis kasmet išleidžia 1300 milijardų dolerių karinėms reikmėms, o žmonėms gyvybes galinčių išgelbėti fondų nėra.

Reikia parengti ilgalaikes žemės ūkio programas, - teigė arkivyskupas Migliore. – Per pastaruosius 25 metus buvo stebimas progresyvus kraštutiniame skurde gyvenančių žmonių skaičiaus mažėjimas. Jei vėl neinvestuosime į žemės ūkį, šio sunkiu darbu pasiekto progreso rezultatai gali būti prarasti.

Pasak Šventojo Sosto diplomato, mažiesiems žemdirbiams reikia suteikti tvariosios plėtros principus atitinkančius įrankius, kurie padidintų jų gaminamos produkcijos kiekį, taip pat atverti jiems priėjimą prie vietinės ir globalios rinkos. (rk)