Žinia, jog Kolumbijoje buvo išlaisvinta Ingrid Betancourt ir dar keli kiti įkaitai
savaime pradžiugino Šventąjį Sostą. Šv. Sosto spaudos salės direktorius t. Federico
Lombardi pareiškė, kad žinia įžiebė viltį, jog tai nebus vienintelė gera žinia, o
kad ją seks kiti panašūs įvykiai, nes Kolumbijoje, deja, dar daug kitų žmonių kenčia
tokiu pat būdu, patyrę pagrobimo smurtą. T. Federico Lombardi reiškė viltį, jog visi
jie galės sugrįžti į laisvę, o visa Kolumbija - atsiverti viltingam susitaikymui,
sukurti laisvesnes gyvenimo sąlygas vietoj per ilgai besitęsiančio baisaus smurto.
Pasak Lombardi, Popiežiaus daug kartų išsakytas troškimas, kurį jis pakartojo Kolumbijos
vyskupams pirmadienį pasiųstame laiške Vyskupų Konferencijos įkūrimo pirmojo šimtmečio
sukakties proga, sulaukė išsipildymo šiame pirmame nedideliame, svarbiame, nors ribotame,
įvykyje.
Tikimės, kad tikrai galėsime sulaukti naujų įvykių, kurie spręstųsi
ta pačia kryptimi, atnešdami Kolumbijai taiką, - pažymėjo Šventojo Sosto spaudos salės
direktorius t. Federico Lombardi.
Prieš šešerius metus pagrobta Ingrid Betancourt,
buvusi kandidatė į Kolumbijos prezidentus, ir 14 kitų įkaitų, buvo išlaisvinta per
Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų ir karinės žvalgybos suderintą operaciją. Pirmojoje
po išlaisvinimo spaudos konferencijoje Catam karinėje bazėje Betancourt pareiškė,
jog jaučiasi gerai ir kad vis puoselėja mintį siekti valstybės vadovo posto. Šį pirmąjį
išlaisvintosios Betancourt pasisakymą kartojo visos Lotynų Amerikos televizijos kanalai.
Žinią apie 15 įkaitų, o ypač Ingrid Betancourt, išlaisvinimą ypatingai sveikino
visos Lotynų Amerikos sostinės, tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Žmonių pagrobimas yra nuožmus nusikaltimas ir tarptautinės humanitarinės teisės
pažeidimas, - pažymėjo pareiškime Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon,
prašydamas vadinamųjų Revoliucinių Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų tuoj pat ir be sąlygų
paleisti visus likusius įkaitus, drauge primindamas, jog kovotojai yra atsakingi už
įkaitų saugumą.
Kolumbijoje pagrobtų žmonių yra daugiau kaip trys tūkstančiai.
Dauguma pagrobtųjų yra pagrindinės ginkluotos grupuotės – vadinamųjų Revoliucinių
Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų rankose. Tačiau žmonių grobimais taip pat dažnai užsiima
ir smulkūs nusikaltėliai. Neretai grobimai naudojami kaip keršto, sąskaitų suvedinėjimo
priemonė. Kolumbijos vyriausybė yra sudariusi sąrašą žmonių, dėl kurių bando derėtis
su marksistų ginkluotomis gaujomis. Šiose pastangose nešališko tarpininko vaidmenyje
dalyvauja Kolumbijos katalikų Bažnyčia.
Pasak Kolumbijos vyskupų, grobimų problemos
sprendimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių pilietinio karo padalyto krašto susitaikymui
ir santarvei. Kolumbijos ganytojai ypatingai rūpinasi pagrobtaisiais. Speciali malda
už jų išlaisvinimą per Kalėdas buvo perskaityta visose šalies bažnyčiose.
Kolumbijos
vyskupų prašymus dėl pagrobtųjų pakartotinai parėmė popiežius Benediktas XVI. Viename
maldos susitikime smerkdamas visame pasaulyje padažnėjusius žmonių pagrobimus popiežius
be kita ko sakė: „Dažnai mane pasiekia prašymai padėti žmonėms, tarp jų ir katalikų
kunigams, kurie įvairiose šalyse ir dėl įvairių priežasčių, laikomi nelaisvėje. Visus
juos prisimenu širdyje ir miniu maldose. Visų pirma galvoju apie Kolumbiją. Kreipiuosi
į atsakinguosius už šiuos smerktinus veiksmus, idant suprastų kokį blogį jie daro
ir sugrąžintų pagrobtuosius jų artimiesiems. Pagrobtuosius motiniškai tegloboja Švenčiausioji
Mergelė Marija, visų žmonių Motina. (sk)