Caritas Internationalis ir CIDSE kreipimasis į G8 lyderius

Dvi didžiausios katalikiškos humanitarinės pagalbos organizacijos, Caritas Internationalis ir CIDSE („Tarptautinio bendradarbiavimo vystimuisi ir solidarumui“ tinklas, apjungiantis 16 katalikiškų humanitarinių organizacijų) paskelbė bendrą pareiškimą, skirtą artėjančiam didžiojo G8 susitikimui, liepos 7-9 dienomis vyksiančiam Japonijoje.

G8 valstybių klubą sudaro aštuonios labiausiai industrializuotos planetos valstybės, kurių politika turi įtakos visam pasauliui. G8 susitikime Japonijoje dalyvaus ir Europos Sąjungos atstovas.

Caritas Internationalis ir CIDSE komunikate G8 klubo lyderiams primenami ankstesnių susitikimų pažadai resursais ir politiniais sprendimais paskatinti kovą su skurdu. O šiuo požiūriu, pažymima komunikate, yra pastebimas progresas, bet taip pat gilus nusivylimas dėl menko pokyčių ritmo.

Primenami taip pat 2000 Jungtinių Tautų Organizacijos generalinėje asamblėjoje iškilmingai paskelbta „Tūkstantmečio deklaracija“ ir prisiimti aštuoni „Tūkstantmečio tikslai“. Tarp jų, iki 2015 metų perpus sumažinti globalinį skurdą.

Praėjus septyniems su puse metų ir antra tiek likus iki 2015-ųjų, yra aišku, kad pernelyg daug šalių minėtų Tūkstantmečio tikslų nepasieks, o iškilmingi pažadai taps tuščiais žodžiais. Vertinant dabartinį progreso ritmą, tų tikslų realizavimui gali prireikti dar virš 100 metų. Tai lemia įvairūs motyvai: vieni susieti pačių besivystančių šalių nestabilumu ir dešimtmečiais konfliktais, kiti su turtingomis valstybėmis-donorėmis ir su jomis vedamomis derybomis.

Pasak komunikate pateiktų duomenų, Europos Sąjunga 2005 metais buvo pažadėjusi paskirti išsivystymui pasaulyje paramą, tolygią 0,56 procento Bendro nacionalinio produkto (BNP) 2010 metais ir 0,70 procento BNP dydžio paramą 2015 metais. Tačiau šiandien, praėjus keleriems metams nuo tų pažadų, didžiųjų Europos Sąjungos donorių, kurios taip pat priklauso ir G8 klubui, skiriama parama vystymuisi nesiekia net 0,40 procento BNP.

Parama priklauso ne tik nuo kiekybės, bet ir nuo kokybės, nuo to, kokiais būdais, su kokiomis sąlygomis ir kam ji skiriama. Šiuo požiūriu reikia atsižvelgti į realius kiekvienos paramą gaunančios šalies poreikius.

Nors G8 šalys stengiasi sumažinti ar panaikinti vargingiausių šalių skolas, komunikate primenama, kad šios skolas daugeliui šalių dar tebėra viena iš didžiausių kliūčių išlaisvinti savo resursus vystymuisi.

Dabartinė maisto krizė ir šuoliais augančios maisto kainos rodo, jog reikia investicijų į besivystančių šalių žemės ūkį ir globalios prekybos politikos pakeitimų.

Kova su klimato kaita ir ją įtakojančia tarša dar nebuvo įrašytos į Tūkstantmečio tikslus, tačiau šiandien patenka į viso pasaulio dėmesį. Ir šiuo klausimu, pažymima Caritas Internationalis bei CIDSE komunikate, būtent nuo labiausiai industrializuotų valstybių priklauso kova su klimato atšilimu, labiausiai smogiančiu ir taip silpniausioms bei neturtingiausioms valstybėms.

Kelias dienas prieš Caritas Internationalis ir CIDSE komunikatą buvo paskelbtas 9 vyskupų konferencijų, kurios veikia G8 valstybių teritorijose, pirmininkų bendras laiškas G8 lyderiams, apie kurį taip pat jau buvome pranešę. Katalikiškų humanitarinių organizacijų kreipimasis, kaip jame pačiame rašoma, yra vyskupų laiško papildymas. (rk)