Paskirtas naujas popiežiaus vikaras Romos miestui

Popiežius Benediktas XVI priėmė kardinolo Camillo Ruini atsistatydinimą iš Romos vikaro pareigų ir naujuoju vikaru, popiežiaus vardu valdančiu Romos vyskupiją, paskyrė lig šiol Aukščiausiajam Apaštališkosios Signatūros tribunolui vadovavusį kardinolą Agostino Vallini.

Pastaruosius 17 metų Romos vyskupijai popiežiaus vardu vadovavusiam kardinolui Ruini šiemet suėjau jau 77 metai. Atsistatydinimo rašą popiežiui jis įteikė jau prieš porą metų, vykdydamas Bažnyčios teisės 401 kanono 1 paragrafo reikalavimą, kad iš einamų pareigų atsistatydintų kiekvienas vyskupas, sulaukęs 75 metų amžiaus.

Naujas popiežiaus vikaras Romos mietui kardinolas Agostino Vallini gimė 1940 metais netoli Romos. Kadangi jo tėvas buvo karabinierius, šeimai teko dažnai keisti gyvenamą vietą. Galiausiai šeima apsistojo Caserta mieste, netoli Neapolio. Būsimasis kardinolas baigė Neapolio kunigų seminariją; dribo Neapolio arkivyskupijos parapijų sielovadoje, vėliau dėstė kunigų seminarijoje ir buvo jos rektoriumi. 1989 metais tapo Neapolio vyskupu pagalbininku. 2004 metais buvo paskirtas aukščiausio bažnytinio teismo – Apaštališkosios Signatūros tribunolo prefektu. 2006 metais jam buvo suteiktas kardinolo titulas.

Kardinolą Agostino Vallini paskyręs savo vikaru Romos miestui, naujuoju Apaštališkosios Signatūros tribunolo prefektu popiežius paskyrė Jungtinių Amerikos Valstijų Saint Louis arkivyskupą Raymond Leo Burke.

Naujas popiežiaus vikaras Romos miestui pradeda vadovauti bendruomenei, gyvenančiai svarbiausioje viso pasaulio vyskupijoje, kurios tikrasis vyskupas yra pats popiežius. Romos vyskupija yra visų pasaulio Bažnyčių motina ir galva. Jos vyskupas, apaštalo Šv. Petro įpėdinis, yra ir visos Bažnyčios ganytojas. Tačiau, jis šiai konkrečiai tikinčiųjų bendruomenei, kuri šiandien gyvena Romos mieste, tiesiogiai nevadovauja, o vyskupo pareigas yra perdavęs kardinolui vikarui. Romoje veikia ir skirtingos bažnytinės institucijos. Tai kas vadinama Romos kurija, iš tiesų yra ne Romos vyskupijos kurija, bet visuotinės Bažnyčios institucijos, kurių dauguma yra įsikūrusios Vatikane. Tuo tarpu tikroji Romos vyskupijos kurija nuo septynioliktojo amžiaus vadinama Romos vikariatu. Jo institucijos yra įsikūrusios vadinamuosiuose Vikariato rūmuose, prigludusiuose prie Laterano Šv. Jono bazilikos. Ši bazilika yra Romos katedra – tiek Romos vyskupijos katedra, tiek ir popiežiaus, apaštalo Šv. Petro įpėdinio sostas. Nors, kaip žinoma, popiežius gyvena Vatikane – rūmuose, prie Šv. Petro bazilikos, saugančios jo relikvijas.

Šiuo metu Romos vyskupija turi 334 parapijas, kuriose dirba 1157 kunigai. Vyskupijos sielovados misijai vadovauja Popiežiaus vikaras Romos miestui – nuo dabar šias pareigas eina kardinolas Agostino Vallini. Vikarui talkina septyni vyskupai pagalbininkai. Romos vyskupijos teritorijoje taip pat gyvena daugiau kaip septyni tūkstančiai su ja tiesiogiai nesusijusių kunigų. Tai visų pirma Vatikano tarnautojai ir Romos bažnytinių aukštųjų mokyklų studentai. Vyskupijos ribos maždaug sutampa su Romos miesto ribomis: vyskupijos plotas maždaug 880 kvadratinių kilometrų, gyventojų skaičius – beveik trys milijonai. Kai kurie Romos priemiesčiai, įeinantys į miesto teritorijos ribas, jau priklauso kitoms vyskupijoms.

Kardinolo Camillo Ruini vadovavimo Romos vyskupijai pabaigos ir naujojo vikaro kardinolo Agostino Vallini paskyrimo proga, penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė abu kardinolus ir gausią, daugiau kai keturių šimtų žmonių, vyskupijos atstovų grupę. Popiežius padėkojo atsistatydinusiam kardinolui Ruini už uolią, daugiau kaip 17 metų trukusią tarnybą, kurios kulminacija ir sėkmingas išbandymas buvo Romoje vykęs 2000-ųjų Šventųjų metų jubiliejus. Naujajam kardinolui vikarui ir visai vyskupijos bendruomenei popiežius meldė Romos miesto globėjos – Marijos „Salus populi romani“ užtarimo. (jm)