Vatikano savaitraštis bus leidžiamas Indijos malajalam kalba
Nuo liepos 3 dienos Vatikano dienraščio „L‘Osservatore Romano” savaitinis variantas
bus leidžiamas ir Indijoje naudojama malajalam kalba.
Vatikano dienraštis „L‘Osservatore
Romano” leidžiamas italų kalba, nors neretai atskirai tekstai – oficialūs Bažnyčios
dokumentai arba popiežiaus kalbos – spausdinami ir kitomis kalbomis. Greta pagrindinės
laidos, išeinančios kasdien, „L‘Osservatore Romano” turi taip pat savaitines versijas
kitomis kalbomis. Šiuo metu Vatikano savaitraštis leidžiamas septyniomis kalbomis
– italų, anglų, prancūzų, ispanų, portugalų. vokiečių ir lenkų. Visi kalbiniai savaitraščio
variantai turi savo atskiras redakcijas. Nuo liepos 3 dienos pradėsiantis eitis leidimas
malajalam kalba atskiros redakcijos neturės, nes tai bus ne atskiras savarankiškas
leidinys, bet angliškojo savaitraščio vertimas į malajalam kalbą.
Pirmasis
numeris, pasirodysiantis liepos 3 dieną, spausdins trumpą popiežiaus Benedikto XVI
sveikinimą Indijos katalikams, kalbantiems malajalam kalba. Šio numerio pasirodymui
neatsitiktinai parinkta liepos 3-oji. Tą dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini
apaštalą šv. Tomą. Indijos katalikai tiki, kad būtent šis apaštalas buvo pirmasis
Kristaus skelbėjas jų šalyje.
Indijos katalikai priklauso trims liturginėms
tradicijoms – dauguma liturgijoje naudoja Romos apeigas, bet greta lotynų apeigų dar
veikia dvi mažesnės senosios malankarų ir malabarų bendruomenės. Kaip žinoma, pagrindiniai
Evangelijos skelbėjai Indijoje buvo Romos lotynų apeigų katalikų Bažnyčios, pradedant
šešioliktuoju amžiumi, siunčiami misionieriai. Tačiau iš Vakarų į Indiją nukeliavę
kunigai greit susidūrė su nuo anksčiau Indijoje veikiančiomis krikščionių bendruomenėmis,
kurios save kildina iš apaštalo Tomo veiklos. Pasak tradicijos, jau pats apaštalas
Tomas pirmaisiais krikščionybės dešimtmečiais pasiekęs Indiją ir skelbęs Kristų vietiniams
gyventojams. Vis dėlto, labiau tikėtina, kad šios bendruomenės yra pirmaisiais amžiais
Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose vykusios natūralios krikščionybės plėtros rezultatas.
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje šioms senosioms Indijos krikščionių bendruomenėms buvo
suteiktas katalikiškųjų Rytų Bažnyčių statusas.
Malajalam – tai rytų Indijos
Keralos valstijos kalba. Čia gyvena maždaug šeši milijonai, tai yra maždaug trečdalis
visų Indijos katalikų. Keralos katalikų dauguma priklauso malabarų apeigų bendruomenėms,
nors yra ir lotynų apeigų katalikų. (jm)