Vatikano spaudos salė pasmerkė žiniasklaidos skelbiamas paskalas apie arkivyskupą Marcinkų

Italų spauda gana daug dėmesio skyrė šiomis dienomis išplatintai paskalai, pasak kurios prieš dvejus metus miręs lietuvių kilmės arkivyskupas Paulius Marcinkus prieš 25 metus liepęs pagrobti paauglę, Vatikano tarnautojo dukrą, Emanuela Orlandi. Sensacingą gandą pakartojo ir tarptautinė žiniasklaida. Nuo jos bando neatsilikti ir „Lietuvos Rytas“, kuris pateikia ganėtinai šališką interpretaciją, kai kuriuos faktus visiškai nutylėdamas.

Pirmiausia primename šios skaudžios ir painios istorijos kontekstą. 1983 metų birželį Romoje dingo be žinios penkiolikmetė mergina Emanuela Orlandi. Kadangi jos tėvas dirbo Vatikane, greit pradėta kalbėti apie pagrobimą ir tariamus reikalavimus mainais už merginos gyvybę paleisti iš kalėjimo į popiežiaus gyvybę pasikėsinusį teroristą. Kiek vėliau atsirado gandų ir apie tais laikais Romoje veikusios nusikaltėlių gaujos „banda della Magliana“ dalyvavimą merginos pagrobime. Tačiau Italijos prokuratūrai nepavyko nei nustatyti, kad mergina tikrai buvo pagrobta, nei patvirtinti jos dingimo fakto sąsajų su pasikėsinimu į popiežiaus gyvybę. Iki šios dienos taip ir liko neaišku koks buvo vargšės merginos likimas.

Naujas gandas kilo šiomis dienomis, kai buvo minimos Emanuelos Orlandi dingimo 25 metinės. Iš prokuratūros į spaudą nutekėjo žinia, kad Emanuelos Orlandi bylą tiriantiems prokurorams prisistatė minėtos anais laikais Romoje veikusios gaujos „banda della Magliana“ vadeivos meilužė Sabrina Minardi. Pasak jos duotų parodymų, tai arkivyskupas Marcinkus, tuometinis Vatikano banko vadovas, paprašęs gaujos vadeivos pagrobti Emanuelą Orlandi. Vėliau mergina buvusi nužudyta ir, kartu su kitu pagrobtu nužudytu vaiku, užbetonuota viename miestelyje netoli Romos.

Spaudai tai iš tiesų didelė sensacija. Visi puolė šaukti apie baisųjį Marcinkų ir tik nedaugelis atkreipė dėmesį į tai, jog dviejų vaikų, apie kuriuos kalbama minėtos moters parodymuose, dingimo datos skiriasi maždaug dešimčia metų. Prokuratūra skeptiškai vertina šiuos parodymus, nors pažadėjo reikalą atidžiai ištirti. Įskaudinta ir Orlandi šeima, kurios vardu apgailestavimą dėl spaudos lengvabūdiškumo pareiškė dingusios merginos sesuo.

Pareiškimą paskelbė ir Šventojo Sosto spaudos salė. Jame pirmiausia apgailestaujama, jog iš prokuratūros į spaudą patenka nepatikrintos žinios, kurių konfidencialumą prokuratūra privalo saugoti. Reiškiamas taip pat apgailestavimas, kad be elementaraus kritiškumo skelbiami kaltinimai, kurių pažėrė visiškai nepatikimas asmuo. Be to, baisūs kaltinimai metami mirusiam žmogui, negalinčiam reaguoti į šmeižtą. Toks sensacijų vaikymasis niekaip nesuderinamas nei su rimtumu, kurio pagrįstai tikimasi iš žiniasklaidos, nei su profesine etika.

Tai pasakytina ir apie „Lietuvos Ryto“ publikaciją, kurioje ne tik nekritiškai pakartota visa „sensacija“, bet susidaro įspūdis, kad viskas dar ir sąmoningai „pagrąžinta“ bulvarinei spaudai būdingu sodriu stiliumi. (jm)