Popiežiaus bendroji audiencija. Katechezės apie šv. Maksimą Išpažinėją santrauka.

Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie šv. Maksimą Išpažinėją. Šventasis Maksimas, vienas iš Bažnyčios tėvų, „išpažinėjo“ vardo nusipelnė savo nepaprasta drąsa, kurios kupinas išpažino ir skelbė integralų, nepažeistą ir visą, tikėjimą į Jėzų Kristų.

Maksimas gimė 580 metais Palestinoje. Dar būdamas paauglys tapo vienuoliu ir atsidėjo Šventojo Rašto studijoms. Vėliau persikėlė į Konstantinopolį. Iš ten, dėl barbarų antpuolių, buvo priverstas prieglobsčio ieškoti Šiaurės Afrikoje. Čia pagarsėjo drąsiu tikėjimo ortodoksiškumo gynimu. Tais laikais Bažnyčios ganytojai ir teologai, taip pat ir pasaulietiniai valdovai, buvo pasinėrę į nesibaigiančias diskusijas ir ginčus dėl Kristaus dieviškosios ir žmoniškosios prigimčių vienybės. Šiuose debatuose pasižymėjo ir Maksimas, nesutinkantis su Kristaus žmogiškumo menkinimu.

Maksimas tvirtino, jog Šventojo Rašto mums pristatomas Kristus nėra suluošintas, bevalis žmogus. Dievas, Jėzuje Kristuje tapęs žmogumi, prisiėmė, išskyrus nuodėmę, visą žmogystę, taigi ir žmogaus valią. Pasak Maksimo, Kristus arba yra, arba nėra žmogus. O jeigu skelbiame jį esant žmogumi, vadinasi jis turėjo ir visiems žmonėms būdingą laisvą valią. Maksimas suprato, jog tvirtinant, kad Kristus viename asmenyje buvo tikras Dievas ir tikras žmogus, gresia tam tikras dualizmas. Maksimas šį dualizmą išsprendė aiškindamas, jog žmogus savo tikrąjį pašaukimą vykdo tuomet kai sugeba pakilti aukščiau savęs, įveikti savo žmogiškus polinkius, savąją valią palenkdamas Dievo valiai. Taip ir Kristus, neprieštaraudamas asmens vienumui, savo žmogiškąją valią įveikdavo savąja dieviškąja valia. Šito akivaizdžiausias pavyzdys – tai Kristaus malda Alyvų sode. Žmogaus valia priešinasi mirčiai, dieviškoji valia – aukojasi dėl žmonijos išganymo.

649 metais Maksimas buvo pakviestas į Romą dalyvauti popiežiaus Martyno I sušauktame Laterano Susirinkime. Šio susirinkimo tikslas buvo ginti mokymą apie Kristaus dieviškąją ir žmogiškąją valią. Susirinkimas buvo sušauktas nusižengiant imperatoriaus įsakymui daugiau nediskutuoti šiomis temomis. Popiežiui Martynui teko brangiai sumokėti už nusižengimą imperatoriaus įsakymui. Jis buvo suimtas, atgabentas į Konstantinopolį ir nuteistas mirties bausme. Vis dėlto, vėliau mirties bausmė buvo pakeista ištrėmimu į Krymą. Pažemintas ir iškankintas popiežius mirė 655 metais.

Taip pat ir Maksimas brangiai sumokėjo už savo drąsą. 662 metais, taigi būdamas jau 82 metų amžiaus, Maksimas buvo suimtas ir kankinamas. Kadangi neišsižadėjo savo skelbiamo tikėjimo, jam buvo išluptas liežuvis ir nukirsta dešinė ranka – kad savo įsitikinimų negalėtų skelbti nei žodžiu, nei raštu. Suluošintas ir iškankintas, Maksimas Išpažinėjas mirė 662 metų rugpjūčio 13 dieną. (jm)