Krikščionių - musulmonų forumas Jordanijoje: religijos laisvė

Birželio 23-24 dienomis Amano mieste, Jordanijoje, vyksta Tarptautinio studijų ir tyrimų centro Oasis surengtas diskusijų forumas tarp musulmonų ir krikščionių.

Prieš kelerius metus centras Oasis buvo įkurtas Venecijos patriarcho kardinolo Angelo Scola. Kardinolo iniciatyva buvo užmegzti santykiai su įvairių šalių musulmonais, dažniausiai iš akademinio pasaulio. Iniciatyva plėtojasi gana sėkmingai ir vaisingai. Susitikimų diskusijos tampa straipsniais, kurie publikuojami keliomis kalbomis, taip pat ir arabų, platinamuose tūkstančiams adresatų per kasmėnesinį elektroninį naujienlaiškį ar dukart per metus išeinančiame popieriniame žurnale.

Dabartinio susitikimo tema „Religijos laisvė: gėris kiekvienai visuomenei“. O dar tiksliau – kaip suderinti religijos laisvės vertę su vyraujančia šalyje religine tradicija?

Be abejo, ši tema yra viena iš svarbiausių tarpreliginiame dialoge. Šiame kontekste dera atsiminti kardinolo Bertone, Vatikano valstybės sekretoriaus, atsakymą popiežiaus Benedikto XVI vardu į 138 musulmonų atvirą laišką popiežiui ir kitiems krikščioniškų konfesijų vadovams. Musulmonų laiške buvo pasiūlyta krikščionims ir musulmonams dialoguoti teologinėje bei dvasinėje sferoje, ašimi pasirenkant Dievo vienumo sąvoką ir priesaką mylėti Dievą bei artimą, įvairiomis formomis randamą tiek Biblijoje, tiek Korane. Tačiau kardinolo Bertone laiške buvo paminėti dar bent trys kiti punktai, kurių negalima apeiti, siekiant realaus dialogo. Tai objektyvus vienas kito religijos pažinimas, bendras įsipareigojimas skatinti pagarbą ir kito priėmimą tarp (musulmonų ir krikščionių) jaunuolių, bet pirmiausia – tikra pagarba kiekvieno asmens orumui.

Asmens orumas, savo ruožtu, neatskiriamas nuo sąžinės ir nuo religijos laisvės. Jei žmogaus orumas gerbiamas, gerbiama ir jo religijos laisvė.

Venecijos patriarchas Angelo Scola, kalbintas žinomo katalikų žurnalisto John Allen, papasakojo apie Oasis centro rengiamą forumą Jordanijoje, kuriame jis pats taip pat dalyvauja.

Anot kardinolo, įtampa tarp religinės laisvės ir šalyje vyraujančios religinės tradicijos savaime nėra naujovė, tačiau seniau jos mąstai buvo kur kas mažesni. O mūsų globalizuotose visuomenėse, kuriose iki šiol nepatirtu intensyvumu susitinka kultūros, religijos bei tautos, ši įtampa tampa charakteringu faktu. Tai istorinis procesas ir niekas gerai nežino koks bus jo rezultatas. Yra dalykų, kurie klostosi gerai, bet taip pat yra dalykų, kurie klostosi blogai.

Kritinis klausimas yra šis: kas nutinka tautos identitetui, kai gana didelis asmenų skaičius pradeda juo abejoti, kai išpažįsta kitą religiją ar į ją atsiverčia? Kai kuriose musulmonų daugumos šalyse yra toleruojamas tam tikras religinis skirtingumas tų atžvilgiu, kurie jau gimsta kitos religinės tradicijos šeimose, tačiau leidimas patiems musulmonams atsiversti į kitą religiją suvokiamas kaip pavojus tautos identitetui. Įdomu pastebėti, jog dažnai atsivertusiems pasiūloma: jei nori palikti islamą, tada turi palikti ir šalį. Kitaip tariant, jei iki tam tikro laipsnio pripažįstama asmeninė dimensija, tai norima išvengti viešo gesto „skandalo“.

Kardinolas pridūrė, kad ne tik musulmonų, bet ir mūsų modernios liberalios valstybės nepasiruošusios atsakyti į aukščiau keltą klausimą apie tautos identitetą. Jose asmuo suvokiamas tik iš individualios perspektyvos, tik individualios laisvės terminais, o socialinės pasirinkimų pasekmės sunkiai apčiuopiamos. To iliustracija galėtų būti imigracijos fenomenas. Viena vertus, jis suvokiamas kaip individualių imigrantų motyvų nulemtas reiškinys, tačiau paskui stebimasi - kaip staiga tie pavieniai individai tapo vieningu ir mums svetimu kūnu?

Kardinolo Scola nuomone, išeitis iš tokio akligatvio galėtų būti pripažinimas, jog pats santykis yra gėris.

Kalbėdamas apie religijos laisvę krikščioniškos tradicijos regionuose, kardinolas Scola tvirtino, jog neįmanoma paneigti moderniosios minties nuopelno paskatinant krikščionybę pagilinti tiesos ir laisvės mazgo supratimą. Jei, viena vertus, laisvė realizuojama tiesoje, kita vertus, būtina pripažinti laisvės tiesą, remiantis deramai suprasta sąžinės laisve. Tačiau kaip šis santykis veikia socialinį gyvenimą?

Kardinolas Scola pabrėžė, kad jo remiamos iniciatyvos tikslas nėra musulmonų socialinės santarvės pamatų ar musulmonų kultūros sugriovimas. Kodėl ją griauti? Bet tuo pat metų bendruomenės identitetas neturi pažeisti asmens žmogiškos laisvės. Galų gale, pasak Venecijos patriarcho, kokia nauda išlaikyti religijoje asmenis, kurie ja nebetiki? Ar iš tikro atviras (religijos) palikimas yra blogiau už dirbtinai išlaikomą įvaizdį? Šiais klausimais tikimasi diskutuoti su musulmonais, sakė kardinolas, pripažindamas, jog religijos laisvė šiuo metu yra dar neatrištas santykio mazgas tarp islamo ir modernybės. (rk)