Popiežiaus kalba prieš sekmadienio vidudienio maldą

Nebijokite žmonių. Bijokite Dievo. Šį Kristaus raginimą, girdėtą sekmadienio Evangelijoje, popiežius Benediktas XVI komentavo kalbėdamas maldininkams, sekmadienio vidudienį susirinkusiems į Šv. Petro aikštę kalbėti „Viešpaties Angelo“ maldos. Šiandien esame kviečiami, - kalbėjo popiežius, - pamąstyti apie skirtumą tarp žmogiškųjų baimių ir Dievo baimės. Baimė yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis. Su baime susiduriame jau vaikystėje. Vėliau paaiškėja, kad tos vaikiškos baimės buvo visai be pagrindo. Tačiau vėliau susiduriame ir su tokiomis baimėmis, kurios turi tikras priežastis ir kurias galime įveikti savo žmogiškosiomis pastangomis ir pasitėjimo Dievu dėka. Yra taip pat ir kitokia baimės rūšis – gili, egzistencinė baimė, kuri neretai virsta neviltimi ir sielvartu. Ji kyla iš tuštumos, į kurią stumia mūsų kultūrą vis labiau pavergiantis teorinis ir praktinis nihilizmas.

Šitos plačios ir įvariaformės žmogaus baimių panoramos akivaizdoje, Dievo Žodis mums sako paprastą ir aiškų dalyką: kas „bijo“ Dievo, tas nieko nebijo. Dievo baimė, kurią Šventasis Raštas vadina tikrosios išminties pradžia, yra ne kas kita kaip tikėjimas ir Dievo autoriteto mūsų gyvenime ir pasaulyje gerbimas. Kas „nebijo Dievo“, tas nori užimti Dievo vietą, būti gėrio ir blogio, gyvybės ir mirties šeimininkas. Tuo tarpu, kas bijo Dievo, tas jaučiasi saugus kaip vaikas motinos glėbyje, tas yra ramus ir didžiausiose audrose, nes jis žino, kad Dievas yra gailestingas ir geras Tėvas. Kas myli, tas nebijo. Nebėra meilėje baimės, - sako šv. Jonas. Meilė stumia baimę šalin. Baimė yra bausmė, ir kas bijo, tas dar netobulai myli (1 Jn 4, 18). Taigi, - tęsė popiežius, sekmadienio vidudienio maldos proga sakytą savo kalbą, - tikintysis nieko nebijo, nes jis žino, kad Dievas, o ne neracionalumas ir blogis tars paskutinį žodį, kad paskutinis žodis priklauso Kristui, įsikūnijusiam Dievo Žodžiui, kuris mus taip pamilo, kad net savo gyvybę už mus paaukojo.

Juo stipresnis šitas meilės kupinas mūsų ryšys su Dievu, juo lengviau mums įveikti ir mūsų kasdienes baimes. Šio sekmadienio Evangelijos skaitinyje Jėzus kelis kartus ragina mus nebijoti. Jis ir mums, kaip kitados apaštalams, kaip ir šv. Pauliui apsireikšdamas jam sapne, sako: „Nebijok, aš esu su tavimi“ (Apd 18, 9). Tvirtai tikėdamas Kristaus pagalba ir meile Tautų apaštalas nesusvyravo net mirties akivaizdoje. Kaip tik šiomis dienomis pradėsime švęsti jam skirtus jubiliejaus metus. Tetampa jie mums ypatingų malonių metais, tesustiprina mūsų pasitikėjimą Kristumi, kuris mus ragina be baimės skelbti ir liudyti jo Evangeliją.

Brangieji broliai ir seserys,- kalbėjo popiežius, - visus jus kviečiu švęsti šv. Pauliaus metus. Jei Dievas leis, iškilmingai juo atsidarysiu šeštadienio vakarą Šv. Pauliaus bazilikoje už Romos miesto sienų vadovaudamas pirmiesiems šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišparams. Savo užtarimu mus telydi šventieji Petras ir Paulius bei Švenčiausioji Mergelė Marija, Apaštalų Karalienė, Kristaus Motina, mūsų džiaugsmo ir ramybės priežastis. (jm)