Devynių vyskupų konferencijų pirmininkų laiškas G8 valstybių lyderiams
Artėja dar vienas „Didžiojo aštuoneto (G8)“ susitikimas, įvykis, kuriam visada skiriamas
didelis dėmesys pasaulyje. Šis susitikimas vyks liepos 7-9 dienomis Japonijoje. Jame
dalyvauja Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos,
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos politiniai lyderiai, taip pat Europos Komisijos
pirmininkas.
Jau anksčiau paskelbtos G8 susitikimo temos: aplinkos apsaugos
ir klimato kaitos klausimai, Afrikos kontinento išsivystymas, pasaulinės ekonomikos
problemos, tokios politinės problemos kaip branduolinės ginkluotės platinimas ar terorizmas.
Tų
šalių, kurios dalyvauja G8 viršūnių susitikime, vyskupų konferencijų pirmininkai pasiuntė
bendrą laišką valstybių vadovams.
Pačioje pirmoje laiško pastraipoje vyskupai
pabrėžia dvi problemas, kurios jiems atrodo ypač reikšmingos: pasaulinio skurdo mąsto
sumažinimas ir pasaulio klimato kaita.
Vyskupai išsakė pasitenkinimą dėlto,
kad susitikime bus skiriamas dėmesys besivystančios šalims ir atskirai Afrikos kontinento
išsivystimui. Afrikos kontinente gyvena didelė dalis skurdžiausių ir labiausiai pažeidžiamų
žmonijos giminės narių.
Pastaruoju metu padėtis pasaulyje labai pablogėjo
dėl pasaulinės maisto kainų krizės, labiausiai pažeidžiančios ir taip jau skurdžiausias
bendruomenes.
Ganytojai priminė pasaulio galingiausioms ir turtingiausioms
valstybėms jų ankstesnius pažadus skatinti išsivystymą pasaulyje, skirti didesnę paramą,
remti sveikatos ir švietimo sistemų kūrimą.
Vyskupai prašė šio pasaulio galinguosius
pateikti konkrečius pasiūlymus dėl teisingesnių tarptautinės prekybos sąlygų, pagarbos
žmogaus orumui apsaugos. Tačiau, anot jų, ilgalaikė sėkmė bus pasiekta tada, kai pačios
besivystančios šalys įgys jėgų valdyti savo išsivystymą. Todėl reikia skatinti jų
auto-pakankamumą ir dalyvavimą ekonominiuose, socialiniuose, politiniuose ir kultūriniuose
procesuose.
Kalbant apie klimato kaitą, katalikų vyskupai pabrėžė, kad tikėjimo
žmonėms aplinka yra Dievo kūrinija, kuria privalu saugoti. Be to, klimato kaita labiausiai
paliečia tą žmonijos dalį, apie kurią ką tik užsiminta – gyvenančią besivystančiose
valstybėse, dažniausiai tikro skurdo sąlygomis. Būtent jai labiausiai grasina klimato
kaitos neigiamos pasekmės – nauji konfliktai, energijos kainos augimas, sveikatos
problemos. Reikia kurti naujus pagalbos mechanizmus besivystančioms šalims ir padėti
joms naudoti švarias technologijas, kurios nebeprisidėtų prie aplinkos teršimo. (rk)