Popiežius lankosi pietų Italijoje. Mišios Santa Maria de finibus terre šventovėje
Šeštadienį po pietų popiežius Benediktas XVI išvyko į trumpą apaštališkąją kelionę
po pietrytinę Italiją. Kelionė truks iki sekmadienio vakaro. Jos programoje – dvi
vietovės dviejose vyskupijose. Tai jau dešimtoji Benedikto XVI apaštališkoji kelionė
į Italiją ir antras vizitas pietrytinės Italijos Apulijos regione. Į šio regiono sostinę
Bari miestą popiežius buvo atvykęs 2005 metų gegužės pabaigoje. Tai buvo jo pirmoji
po išrinkimo apaštališkoji kelionė į Italiją.
Šeštadienį popiežius aplankė
„Santa Maria de finibus terre“ šventovę, esančią labiausiai į pietryčius nutolusioje
Apeninų pusiasalio dalyje, siaurame kyšulyje ties kuriuo susiduria dvi Italijos krantus
skalaujančios - Jonijos ir Adrijos jūros. Ši šventovė yra Santa Maria di Leuca vyskupijos
teritorijoje.
Šeštadienio pavakare aukojęs Mišias Santa Maria de finibus terre
šventovėje, popiežius nuvyko į gretimos Brindisi – Ostuni vyskupijos centrą – Brindisi
uostamiestį. Apie šią antrąją popiežiaus kelionės dalį kalbėsime rytoj, o dabar trumpai
apžvelgiame šeštadienio pavakare aukotų Mišių metu Šv. Tėvo sakytą homiliją.
Kreipdamasis
į aikštėje prie šventovės aukotose Mišiose dalyvavusius 45 tūkstančius maldininkų,
popiežius atkreipė dėmesį į geografinę šios šventovės kolokaciją. Tai iš tiesų pats
tolimiausias Italijos ir Europos pakraštys. Taip pat ir šios šventovės pavadinimas
„De finibus terre“ primena Jėzaus įsakymą skelbti Evangeliją iki pat žemės pakraščių.
Ši vieta, jungianti Europą su Viduržemio jūros šalimis, jungianti Vakarus ir Rytus,
liudija, kad Bažnyčia neturi ribų, kad šitame ribų neturėjime glūdi jos visuotinumas.
Ši vieta,- priminė popiežius,- dedikuota Švenčiausiajai Mergelei Marijai – Jūrų žvaigždei
ir Vilties žvaigždei. Tą akimirką, kai Viešpaties angelas pavadino Mariją „malonės
pilnąja“, visam pasauliui įsižiebė išganymo viltis. Viešpats maloningai pažvelgė į
mūsų tautos dukrą ir išsirinko ją būti viso pasaulio Išganytojo motina. Marijos namuose,
varganame Galilėjos miestelyje, pradėjo pildytis iškilminga pranašystė: „Aš sukelsiu
priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių“. Dėl to
krikščionys šlovina Mariją ta pačią giesme, kurią kitados žydų tauta sukūrė savo narsiajai
moteriai Juditai: „Tu, dukterie, esi Dievo Aukščiausiojo palaiminta labiau už visas
moteris žemėje!“ Štai dėl ko, Marija mums šviečia kaip vilties žvaigždė. Ji šviečia
ne iš savęs, bet atspindi Kristaus šviesą – saulę, patekėjusią virš žmonijos horizonto.
Dėl to sekdami Marijos žvaigždę, pagal ją, ypač kasdienio gyvenimo audrose ir tamsumose
nustatydami mūsų žemiškosios kelionės kursą, sėkmingai artėsime prie Kristaus,- kalbėjo
popiežius. (jm)