Patvirtintas Neokatechumenų judėjimo statutas

Penktadienio rytą Popiežiškojoje pasauliečių taryboje vykusios trumpos iškilmės metu buvo patvirtintas Neokatechumenų kelio statutas. Nuo dabar, Neokatechumenų kelias yra Šventojo Sosto pilnai pripažįstamas bažnytinis katalikų judėjimas.

Neokatechumenų kelias prasidėjo Madride 1964 metais. Šio judėjimo pradininkai buvo ispanas tapytojas Kiko Arguello ir jo bičiulė Carmen Hernandez. Šiandien visame pasaulyje yra apie 20 tūkstančių judėjimo bendruomenių. Judėjimas veikia 107 pasaulio valstybėse, 1200 vyskupijų ir 5700 parapijų. Judėjimas turi 70 kunigų seminarijų, kurias jau baigė 1260 kunigų.

Pastaruoju metu būta ir tam tikrų nesusipratimų su Šv. Sostu, ypač kiek tai liečia liturgijos normų laikymąsi judėjimo gyvenime. Prieš kurį laiką Kulto ir Sakramentų kongregacijos prefektas kardinolas Francis Arinze laišku kreipėsi į judėjimo vadovus ir atkreipė dėmesį į kai kurias neleistinas pernelyg laisvas liturgijos taisyklių interpretacijas. Nesutarimai greit buvo išspręsti. Apie tai liudija ir šį penktadienį Neokatechumenų keliui galutinai patvirtintas bažnytinio judėjimo statusas.

Kaip minėta, šis narių skaičiumi ir geografiniu paplitimu didelis bažnytinis judėjimas gimė dvidešimtojo amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Kiko Arguello ir Carmen Hernandez varginguose Madrido kvartaluose subūrė pirmąsias bendruomenes. Greitas judėjimo augimas rodo, jog jo nariai iš tiesų atrado naują ir veiksmingą būdą skelbti Evangeliją mūsų konkretaus istorinio laikotarpio iššūkių kontekste. Nors ir naujas, šis būdas remiasi visą laiką išliekančiais krikščionybės pamatais – Dievo Žodžio skaitymu, liturgijos šventimu ir bendruomeniniu gyvenimu. Neokatechumenai stengiasi kitiems padėti ir patys žengti atsivertimo keliu.

Neokatechumenų kelio judėjimas ir jo vaisingai sėjama evangelizacijos sėkla greitai buvo pastebėtas kunigų ir vyskupų, kurie judėjimui suteikė visokeriopą paramą. Naujoms bendruomenėms greitai augant atsirado atitinkamai suformuotų kunigų poreikis. Šiame kontekste atsirado vadinamosios „Redemptoris Mater“ seminarijos, kurių šiuo metu yra septynios dešimtys.

Ypatingos paramos ir padrąsinimo judėjimas sulaukė 1974 metais iš popiežiaus Pauliaus VI. Tai metais gegužės mėnesį vykusioje audiencijoje Paulius VI kreipėsi į dar visai neseniai susikūrusios bendruomenės narius: „Kiek džiaugsmo ir kiek vilties jūs teikiate savo buvimu ir savo darbais“! Vėliau jis dar ne kartą įvairiomis progomis susitiko su neokatechumenais. Tokią pat šiltą ir nuolatinę paramą rodė ir Jonas Paulius II, asmeniškai susipažinęs su judėjimo pradininkais ir 1990 metais oficialiai pripažinęs Neokatechumenų kelią sektinu katalikiškos formacijos pavyzdžiu. Popiežius Benediktas XVI taip pat gerai susipažinęs su šiuo judėjimu. Dar dirbdamas profesoriumi Tiubingene jis daug kartų susitiko su neokatechumenų judėjimo vadovais ir nariais. Eidamas Tikėjimo mokymo kongregacijos prefekto pareigas, 2002 metais jis vadovavo Neokatechumenų kelio statuto doktrininei peržiūrai. Dabar, tąkart dar kardinolo Ratzinegrio aprobuotas statutas, jau galutinai patvirtintas, o statuto patvirtinimo iškilmė, kaip minėta, vyko būtent šį penktadienį, birželio 13 dieną, Popiežiškojoje pasauliečių taryboje. (jm)