Caritas „Socialiniai seminarai“ įgavo pagreitį

Šių metų birželio 7 dieną Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre vyko antrasis Lietuvos Carito rengiamo „Socialinių seminarų“ ciklo susitikimas. Bendradarbiaujant su kolegomis vokiečiais Lietuvos Carito inicijuoti „Socialiniai seminarai“ sulaukė nemažo būrio susidomėjusiųjų. Šį kartą didesnę dalį susirinkusių klausytojų sudarė būsimieji multiplikatoriai. Tačiau Bažnyčios socialinis mokymas sudomino ir plačiąją visuomenę.

Bažnyčia viena iš pirmųjų pastebėjo socialines problemas pasaulyje ir ėmėsi jas spręsti. Dar XIX-ame amžiuje buvo iškelti teisingo atlygio, socialinės apsaugos, darbo teisės klausimai. Kunigas Žydrūnas Vabuolas, Romoje studijavęs Bažnyčios socialinį mokymą, dviejų dalių paskaita „Įvadas į Bažnyčios socialines enciklikas, Bažnyčios socialinio mokymo sąvadą“ susirinkusiuosius supažindino su 120 metų siekiančia Bažnyčios socialinio mokymo istorija ir Bažnyčios siekiais spręsti pasaulio socialines problemas.

Kunigas pabrėžė, kad, nepaisant sutartinės Bažnyčios socialinio mokymo sutartinės pradžios datos XIX a. pab., Bažnyčia turėjo socialinę doktriną nuo savo įsteigimo pradžios ir visada jautė įsipareigojimą kurti geresnę visuomenę, ji suprato, kad rūpintis žmogaus laikinuoju gyvenimu žemėje yra tokia pati pareiga, kaip ir rūpinimasis amžinuoju gyvenimu.

Pasak kun. Ž. Vabuolo, oficialia Bažnyčios socialinio mokymo pradžia laikomi 1891 metai, kada popiežius Leonas XIII parašė pirmąją „socialinę“ Bažnyčios Encikliką „Rerum Novarum“. Tačiau popiežiai dar iki šios sutartinės datos daug dėmesio skyrė Bažnyčios socialiniam mokymui.

Atsakydamas į klausimą, kas yra Bažnyčios socialinis mokymas materialia prasme, kunigas įvardijo, kad tai yra popiežių ir vyskupų mokymas socialiniais klausimais. Svarbiausi programiniai Bažnyčios socialinio mokymo teiginiai sutelkti vienuolikoje popiežių enciklikų ir kitų reikšmingų dokumentų. Seminaro metu trumpai buvo aptarta kiekvienas iš jų.

Kun. Ž. Vabuolas auditoriją supažindino ir su enciklikų skaitymo technika. Skaitant encikliką svarbu atsižvelgti į tai, kokioje politinėje situacijoje ji buvo parašyta, į pačios Bažnyčios tuometines galimybes. „Keitėsi pasaulio dydis. Popiežių akiratis plėtėsi. Pradėta galvoti ne tik apie Romą, Europą, bet ir apie visą pasaulį. Tai padarė įtaką enciklikų turiniui“, - pasakojo kunigas ir pridūrė, jog „socialiniai klausimai enciklikose siejasi su politine situacija, mokslo ir pramonės pažanga“.

Kiekvienoje politinėje santvarkoje Bažnyčia reaguodavo į paprasto žmogaus situaciją. Kuomet iš kaimų masiškai buvo keliamasi gyventi į miestus, kada šeimas išskirdavo ir didžiąją laiko dalį užimdavo darbas (kaimo bendruomenėse visi darbai atliekami bendrai), Bažnyčia prarado daug tikinčiųjų. Kada komunizmas neigė Dievą, Bažnyčia vėl pajuto neigiamą poveikį.

Kadangi politinė situacija skaudžiausiai palietė darbininkų klasę, o per juos ir Bažnyčią, popiežiai pradėjo kalbėti apie darbdavių ir darbininkų santykį, kiekvieno iš jų pareigas. Valstybės vaidmuo, pasak kun. Ž. Vabuolo, labai svarbus. Tačiau ji pagal Bažnyčios socialinį mokymą turi kištis ne į ekonominius procesus, bet ginti žmogaus teises tame kontekste.

Dviejų dalių paskaita baigėsi būsimųjų multiplikatorių ir lektoriaus diskusija apie šiandienos socialines problemas, valdžios institucijų pareigas.

Rugsėjo pabaigoje numatyta antroji „Socialinių seminarų“ ciklo tarptautinė konferencija, skirta temai „Socialinės rinkos ekonomika ar grynasis kapitalizmas?“. Vienas pagrindinių pranešėjų šioje konferencijoje – buvęs VFR Darbo ir socialinių reikalų ministras Norbertas Bliumas, kurio veikla žymiai prisidėjo prie Vokietijos socialinės apsaugos sistemos pažangos. Seminarų organizatoriai šia konferencija norėtų atkreipti ypač už socialinę Lietuvos politiką atsakingų valdžios atstovų dėmesį. (Lietuvos Caritas informacija)