Romoje prasidėjo FAO konferencija dėl maisto saugumo pasaulyje. Popiežiaus laiškas konferencijos dalyviams

Birželio 3-5 dienomis Romoje vyksta aukšto lygio JT Maisto ir Žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencija. Jau gerokai anksčiau buvo paskelbta jos tema: „Pasaulio maisto saugumas: klimato pokyčių ir bioenergijos iššūkiai“. Labai daug dėmesio konferencijoje skiriama dabartinei maisto kainų krizei, smarkiai kenkiančiai maisto saugumui pasaulyje.

„Maisto saugumo“ sąvoka šiame kontekste turi daug platesnę reikšmę nei kokio nors konkretaus maisto produkto tinkamumas valgymui. „Maisto saugumas“ reiškia visuotinės ir nuolatinės geros mitybos galimybę pasaulyje, galimybę visiems žmonėms prieinamomis sąlygomis įsigyti pakankamą gero maisto kiekį. Kartais yra kalbama apie „teisę į maistą“: kiekvienas asmuo turi teisę gauti pakankamą maisto kiekį, būtiną sveikai ir aktyviai gyvensenai.

FAO specialiai dabar vykstančiai konferencijai parengtoje ataskaitoje konstatuojama, jog realios maisto kainos didžiausios per pastaruosius 30 metų. FAO duomenimis, virš 850 milijonų žmonių ir taip jau kenčia nuo nuolatinio maisto trūkumo. Dabartinis maisto kainų šuolis, per metus praktiškai padvigubinęs bazinių maisto produktų kainas, šiai milžiniškai žmonijos daliai yra dramatiškas. Ji jau nebegali daugiau susiveržti diržo.

FAO generalinis direktorius Jacques Diouf konferencijos atidarymo kalboje pabrėžė, kad maisto kainų krizė yra politinė problema, yra pasaulio valstybių vyriausybių daromų sprendimų problema, o ne fizinis maisto trūkumas. Pasak jo, užtektų kasmetinių 30 milijardų dolerių investicijų į žemės ūkį, kad maisto trūkumo problema būtų išspręsta. Tai nėra daug, lyginant su šimtais milijardų dolerių, kuriuos šalys kasmet išleidžia ginklavimuisi. O ką pasakyti apie turtingose šalyse išmetamą maisto perteklių, vertinamą milijonais tonų ir šimtais milijardų dolerių?

Jacques Diouf taip pat kritikavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO - OECD) šalis, kurios vien 2006 metų duomenimis savo žemės ūkiams skyrė 372 milijardus dolerių, taip iškraipydamos pasaulio rinkas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklauso turtingiausios pasaulio valstybės - didžioji dalis ES narių, taip pat JAV, Kanada, Turkija, Meksika, Naujoji Zelandija ir dar kelios kitos.

Šventąjį Sostą FAO konferencijoje atstovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Kartu su FAO generaliniu direktoriumi Diouf, Italijos prezidentu Napolitano ir JTO generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moon kardinolui Bertone buvo patikėta atidaryti konferencijos darbus.

Vatikano valstybės sekretorius tai padarė perskaitydamas popiežiaus Benedikto XVI laišką visiems FAO konferencijos dalyviams, valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovams, nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Pasak Šventojo Tėvo, į konferencijos dalyvius žvelgia milijonai vyrų ir moterų, kurių išgyvenimui grasina naujos problemos. Popiežius pastebi, kad auganti globalizacija ne visada padeda maisto prieinamumui. Gamybos sistemos dažnai yra įtakojamos struktūrinių ribų, protekcionistinės politikos ir spekuliacijų. Visa tai ištisas tautas išstumia į vystymosi pakraščius.

Esant tokioje situacijoje reikia su jėga pakartoti, pabrėžia Benediktas XVI, kad badas ir maisto trūkumas yra nepriimtini pasaulyje, kuris turi pakankamai išvystytą gamybos lygį, resursų ir žinių, kad galėtų užbaigti šią dramą. Iššūkis šiandien yra ne tik ekonominių ir prekybinių interesų, bet ir solidarumo globalizavimas.

Popiežius sakė žinąs, koks yra sunkus ir sudėtingas išsivystymo problemų sprendimas. Tačiau kaip galima likti abejingiems balsams tų, kurie įvairiuose žemynuose neišgali pakankamai valgyti? Viena vertus, skurdas ir maisto trūkumas nėra fatališkas likimas, nulemtas aplinkos ar gamtinių nelaimių. Antra vertus, ekonominiai ir techniniai aspektai neturi nusverti teisingumo pareigos tų atžvilgiu, kurie kenčia nuo bado.

Šventasis Tėvas laiške pakartojo jau ne kartą anksčiau išsakytą nuostatą: maisto prieinamumas yra kiekvieno asmens teisė. Ši teisė maitintis yra dalis pagarbos žmogaus gyvybei ir jos apsaugos teisės, kuria remiasi visas žmogaus teisių statinys. Jei siekiame efektyviai užtikrinti asmens teisę gyventi, tada turime rūpintis ir pakankama bei sveika mityba.

Popiežius palinkėjo FAO konferencijos dalyviams sukurti naujas strategijas ir pabrėžė, kad reikia didesnio maisto prieinamumo pasaulyje. Tačiau gaminamo maisto kiekio padidinimas savaime problemos neišspręs, jei nebus deramo paskirstymo, jei nebus deramo priėjimo prie rinkos.

Galiausiai popiežius Benediktas XVI akcentavo ir moralinę maisto trūkumo problemos šerdį. Anot jo, šiandieniniai sunkumai rodo, kad nei modernios technologijos, nei statistiniai apskaičiavimai, nei maisto siuntų siuntimas maisto trūkumo problemos neišsprendžia. Tai reikšmingi, bet tik daliniai veiksniai šios problemos sprendime. Jie turi būti papildyti politikos, kuri saugotų asmens orumą.

Tik asmens apsauga padėtų kovoti su pagrindine bado priežastimi: su žmonių užsidarymu į save panašių akivaizdoje. Šis užsidarymas išsklaido solidarumą, pateisina vartotojiškus gyvenimo stilius, ardo socialinį audinį, išsaugo, o gal net ir didina neteisingumą. Ir priešingai, jei pagarba žmogaus orumui būtų vertinama prie derybų stalo, sprendimuose ir jų įgyvendinime, tai ar nebūtų peržengtos iki šiol neįveikiamos kliūtys, ar neišnyktų ir bent jau nesumažėtų abejingumas artimo atžvilgiu?

Linkiu, laiško pabaigoje rašo Šventasis Tėvas, kad šiame susirinkime esančios (valstybių) delegacijos prisiimtu naujus uždavinius ir su dideliu ryžtu juos realizuotų. Katalikų Bažnyčia, savo ruožtu, trokšta prisidėti prie tokių pastangų. Popiežius citavo 12 amžiaus Bažnyčios teisyną „duok valgyt tam, kuris miršta iš bado, nes jei neduosi – būsi jį nužudęs“. (rk)