Tikėjimo mokymo kongregacijos dekretas: Bažnyčia už bandymą įšventinti kunigais moteris baudžia pašalinimu

Bandymas įšventinti katalikų kunigu moterį savaime reiškia tikinčiojo pašalinimą iš Bažnyčios bendruomenės, t.y., automatišką ekskomuniką latae sententiae. Tai nustatė Tikėjimo mokymo kongregacija 2007 metų gruodžio 19 dieną eilinėje sesijoje patvirtintu atitinkamu dekretu.

Dekrete sakoma, kad minėtoji automatiška ekskomunika latae sententiae saisto tiek asmenį, bandantį suteikti moteriai kunigystės šventimus, tiek moterį, bandančią juos priimti.

Dekrete patvirtinta, jog asmenys, saistomi Rytų Bažnyčių kanonų teisės kodekso, už tą patį nusikaltimą užsitraukia didžiąją ekskomuniką. Nuo jos, kaip ir nuo ekskomunikos latae sententiae, atleisti gali tik Apaštalų Sostas.

Tikėjimo mokymo kongregacija nurodė, jog dekretą paskelbė vadovaudamasi Bažnyčios kanonų teisės kodeksu ir siekdama apginti kunigystės šventimų prigimtį ir galiojimą.

Kongregacijos prefekto kardinolo William Joseph Levada ir sekretoriaus arkivyskupo Angelo Amato pasirašytas dekretas įsigaliojo penktadienį, jo tekstą lotynų ir italų kalbomis paskelbus Vatikano dienraštyje „l’Osservatore Romano“.

*

„Bažnyčia nesijaučia įgalinta keisti savo steigėjo Jėzaus Kristaus valią“

Kongregacijos sekretorius arkivyskupas Angelo Amato Vatikano radijui paaiškino, kad dekretą skelbti paskatino keletas atvejų, kai buvo suteikiami moterims tariami šventimai. Be to, dekretas yra pagalbos įrankis vyskupams užtikrinti vieningą nusistatymą visoje Bažnyčioje. Kaip bebūtų, tačiau šie šventimai yra negaliojantys, jie yra niekiniai. Iš tikrųjų, tai net nėra šventinimai tikrąja šio žodžio prasme. Mat Bažnyčios kanonai (1024) sako, kad galioja šventimai, kuriuos gauna tik vyriškos lyties krikštytieji.

Į mūsų bendradarbio klausimą, o kodėl Bažnyčia tvirtina, jog tik vyrai gali būti įšventinami į kunigus, arkivyskupas Amato atsakė: pagrindinė priežastis yra viena, būtent ta, jog Bažnyčia nesijaučia įgalinta keisti savo steigėjo Jėzaus Kristaus valią.

Toks Bažnyčios požiūris skiriasi nuo kai kurių konfesijų nusistatymo, bet ji neviena užima šitokią poziciją, nes antikinės Rytų Bažnyčios ir Ortodoksų Bažnyčios taiko tas pačias katalikų Bažnyčios taisykles. Kai kurios iš Reformos kilusios bažnytinės bendruomenės sulaužė dutūkstantmetę Bažnyčios tradiciją, – pažymėjo Tikėjimo kongregacijos sekretorius, arkivyskupas Angelo Amato.

„Ekskomunika yra gydanti bausmė“

Trumpai apie ekskomuniką latae sententiae. Tai reiškia, kas pašalinimas iš Bažnytinės bendruomenės yra automatiškas, ipso facto. Be to, konkrečiai, ši bažnytinė bausmė draudžia ekskomunikuotajam bet kokiu pavidalu dalyvauti kaip kunigui Eucharistijos aukoje arba bet kokiose kitose viešo kulto apeigose, švęsti ir priimti sakramentus bei vykdyti bet kokias oficialias bažnytines tarnystes ir valdžios pareigas. Ekskomunika gali būti atšaukta. Ši teisė išimtinai priklauso Šventajam Sostui. Ji atšaukiama, kai ekskomunikuotas asmuo liudija nuoširdų gailestį ir įsipareigoja laikytis tikruoju Bažnyčios mokymu ir tvarka. Todėl ekskomunika yra gydanti bausmė, kviečianti persvarstyti turimą nusistatymą, atsiversti ir pašalinti sukeltą skandalą. (sk)