Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų tarybos užuojauta prievartos aukoms Pietų Afrikos respublikoje

Jau prieš dvi savaites Pietų Afrikos respublikoje kilo prievartos banga, nukreipta prieš emigrantus. Pirmiausia viename iš skurdžių Johanesburgo periferinių kvartalų, vėliau kituose. Kaip ir baimintasi, neramumai persikėlė ir į kitus miestus.

Atrodo, kad prievartą įžiebė dviejų gaujų susidūrimas Johanesburgo prieigose. Vieną sudarė vietos gyventojai, o kitą – emigrantai iš Zimbabvės. Šis gaujų susidūrimas greitai išaugo į bendrą priešiškumą ir neapykantą visiems emigrantams, apkaltintiems darbo vietų pavogimu iš vietinių ir nusikalstamumu. Emigrantų Pietų Afrikos respublikoje yra per penkis milijonus. Trys milijonai iš jų yra atvykę iš Zimbabvės, kuri šiuo metu išgyvena nevaldomą ekonomikos žlugimą.

Žinių agentūros praneša, kad nuo susidūrimų pradžios nužudyti 56 asmenys, šimtai sužeisti. Bent keliasdešimt tūkstančių žmonių paliko savo skurdžius namus ir vėl išgyvena pabėgėlių dalią. Gaujoms ir piktavaliams riaušės ir neramumai gera proga plėšti ir vogti. Tūkstančiai žmonių nuo prievartos gelbėjasi užsidarę bažnyčiose, įvairiose valstybinėse institucijose. Policija, jau areštavusi šimtus riaušininkų, tvirtina, jog padėtis kontroliuojama. Kaimyninės valstybės praneša, jog pastaruoju metu jų sienas kerta daugybė žmonių, bėgantys nuo jiems iškilusios grėsmės. Kelios valstybės kreipėsi į Pietų Afrikos respublikos valdžią, prašydamos apsaugoti persekiojamus jų piliečius.

Išpuoliai prieš emigrantus susilaukė plataus pasmerkimo, dažnai primenant nesenus apartheido laikus. Apartheidas buvo baltaodžių dominuojamas rasistinis režimas, diskriminuojantis juodaodžių daugumą. Dabar, teigia prievartą kritikuojantys visuomenės veikėjai, diskriminuojami emigrantai.

Anglikonų arkivyskupas Tutu, Nobelio taikos premijos laureatas, pasaulinę šlovę įgijęs būtent kovoje su apartheido režimu, prieš kelias dienas karštai ragino: „Prašau sustoti. Prašau sustabdyti prievartą. Mes neturime taip elgtis“. Anot arkivyskupo, emigrantai yra broliai ir seserys. Kitų Afrikos šalių gyventojai, nors ir patys būdami neturtingi, padėjo kovoje prieš apartheidą, priėmė pabėgėlius, leido įkurti išsilaisvinimo judėjimo bazes, žinodami, jog gali už tai nukentėti. „Negalime atsimokėti jiems žudydami jų vaikus. Negalime pažeminti anų dienų pastangų tokia prievarta. Pasaulis juokiasi iš mūsų, o mūsų vaikai ateityje mus pasmerks“, - sakė arkivyskupas Tutu.

Panašiai savo viešame kreipimesi rašė ir Johanesburgo arkivyskupijos katalikų ganytojas Tlhagale. Jis pabrėžė, kad kovos prieš apartheidą moralinis motyvas buvo gilus visų žmonių lygybės ir vienodos visų asmenų vertės suvokimas. Tačiau dabar užmiršta, jog emigrantai taip pat turi tą pačią asmens vertę.

Johanesburgo arkivyskupui Tlhagale užuojautos telegramą atsiuntė Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų taryba. Telegramą pasirašė šios Tarybos pirmininkas kardinolas Renato Martino ir sekretorius arkivyskupas Agostino Marchetto.

Telegramoje rašoma, jog Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų taryba su dideliu skausmu priėmė žinią apie tragišką prievartą, pasklidusią kai kuriuose Pietų Afrikos respublikos miestuose ir nulėmusią tiek mirčių, kančių ir griovimo tarp emigrantų ir pabėgėlių.

Telegramoje išreiškiama užuojauta žuvusiųjų artimiesiems, solidarumas su visais tais, kurie nukentėto nuo prievartos, bet taip pat viltis, jog galų gale problemos sprendimas bus rastas ir tarp regiono žmonių sugrįš taika. (rk)