Trečiadienio bendrosios audiencijos santrauka ir Popiežiaus sveikinimas lietuviams

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie mažai žinomą Šv. Romaną Melodingąjį, gimusį 490 metais Sirijoje.

Šv. Romanas buvo teologas, poetas ir kompozitorius. Jis yra vienas iš teologų, kurie teologiją pavertė poezija. Tikėjimas yra meilė, todėl kuria poeziją ir muziką. Tikėjimas yra džiaugsmas, todėl kuria grožį, - teigė Popiežius.

Šv. Romanas Melodingasis Beirute gilino savo gimtinėje įgytas graikų ir sirų kultūros žinias bei retoriką, o 515 metais gavo pastovaus diakono šventimus. Po trejų metų persikėlė į Konstantinopolio Dievo Motinos, Theotokos, vienuolyną. Čia Šv. Romanas sapne patyrė Dievo Motinos pasirodymą bei gavo charizmą kurti poeziją. Šv. Romanas Bažnyčios istorijoje lieka kaip vienas žymiausiu liturginių himnų kūrėjų.

Anais laikais homilija buvo beveik vienintelis katechetinio auklėjimo būdų. O iš Šv. Romano kūrinių galime suvokti teologinės minties kūrybingumą, estetiką ir sakralinę ikonografiją.

Šv. Romanas pamokslaudavo vienoje nuošalioje Konstantinopolio šventovių, iš jos viduryje pastatytos sakyklos, pasitelkdavo į pagalbą sienų piešinius, kartais vesdavo net dialogą su tikinčiaisiais. Bet kuriuo atveju šventasis sakydavo rimuotas homilijas, dar taip vadinamas „kontákion“. Iki mūsų laikų šių Šv. Romano kūrinių išliko 89, tačiau tradicija jam priskiria tūkstančio kurinių autorystę. Kiekviena homilija sudaryta iš 18-24 strofų, kurių kiekviena turi vienodą skiemenų skaičių. Visos strofos atkartoja pirmosios struktūrą ir ritmą, o po kiekvienos strofos eina priegiesmis. Be to, pirmosios kiekvienos iš strofų raidės sudaro autoriaus vardą.

Popiežius Benediktas XVI atkreipė dėmesį, kad Šv. Romanas nenaudoja iškilmingos graikų kalbos, bet paprastą, artimą liaudžiai. Šventojo homilijų įtikinamoji jėga slypi jo paties asmeninio gyvenimo ir žodžių atitikime. Pagrindinės homilijų temos yra Dievo veikimas istorijoje, darna tarp sukūrimo ir išgelbėjimo istorijos, Naujojo ir Senojo Testamento vientisumas, Šv. Dvasios doktrina bei kristologija. Šv. Romanas nesigilina į sudėtingų teologinių sąvokų problematiką, tačiau remiasi liaudies pamaldumu, iš kurio būtent kilo Bažnyčios Susirinkimų sąvokos. Beveik visų homilijų pabaigoje Šv. Romanas prisimena Mergelę Mariją bei skiria jai pačias gražiausias homilijas.

Galiausiai, Šv. Romano moraliniai mokymai yra susiję su paskutiniu teismu. Jis veda mus į susitikimą su Teisinguoju Teisėju, todėl kviečia į atsivertimą, atgailą ir pasninką. Krikščionis taip pat turi daryti artimo meilės darbus bei dalinti išmaldą.

Šis didis poetas ir kompozitorius, - tęsė Popiežius, - mums primena turtus krikščioniškos kultūros, kilusios iš tikėjimo, gimusios iš širdies, kuri susitiko su Kristumi, Dievo Sūnumi. Iš šio širdies susitikimo su Tiesa, kuri yra Meilė, gimė kultūra, gimė visa krikščioniška kultūra. Ir jei tikėjimas išlieka gyvas, taip pat ir šis kultūros palikimas netampa mirusiu dalyku, bet lieka gyvas. Ikonos šiandien kalba tikinčiųjų širdims, tai nėra praeities dalykai. Katedros nėra viduramžių monumentai, bet gyvi namai, kur sutinkame Dievą ir susitinkame vieni su kitais. Net didžioji muzika – grigališkas choralas ar Bachas ar Mocartas – nėra praeitis, bet gyvena mūsų tikėjimo ir liturgijos gyvastyje. Kūrybingumas, inovacija, nauja giesmė, nauja kultūra ir visas kultūros palikimas tikėjimo gyvybingume vienas kito neneigia, bet yra viena tikrovė, yra Dievo grožio buvimas bei džiaugsmas būti jo vaikais, - užbaigė katechezę popiežius Benediktas XVI.

Audiencijos pabaigoje Popiežius taip pat pakvietė visus dalyvauti ketvirtadienio vakare jo vadovaujamose Devintinių Šv. Mišiose Laterano Šv. Jono bazilikos aikštėje bei Švč. Sakramento procesijoje iki Didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos.

Kaip įprasta, Šventasis Tėvas pasveikino įvairiomis kalbomis susirinkusius maldininkus. Šį trečiadienį Popiežius pasveikino ir piligrimus iš Lietuvos:

Nuoširdžiai sveikinu piligrimus lietuvius ir meldžiu, kad Švenčiausioji Mergelė Marija nuolat saugotų jus ir jūsų šeimas. Visiems jums suteikiu savo palaiminimą!

Garbė Jėzui ir Marijai!