Dubline vyksta konferencija dėl kasetinių bombų. Popiežiaus raginimas

Gegužės 19 dieną, pirmadienį, Dubline prasidėjo diplomatinė konferencija, kurios metu gal bus susitarta dėl kasetines bombas draudžiančios tarptautinės sutarties. Konferencija baigsis gegužės 30-ają.

Kasetinės bombos yra tam tikra sprogmenų rūšis. Vienoje kasetinėje bomboje glūdi dešimtys ar šimtai mažų bombelių, kurios išsklaidomos atlieka savo pražūtingą darbą. Išsklaidymo teritorija gali apimti kelis ar keliasdešimt tūkstančių kvadratinių metrų. Kasetines bombas galime paleisti iš oro ir nuo žemės.

Šiuo metu kasetinės bombos priskiriamos konvenciniams ginklams – valstybės jas gali gaminti, pirkti, kaupti ir naudoti nepažeidžiant tarptautinės teisės normų. Tačiau dalis valstybių, Jungtinės Tautos, nevyriausybinių organizacijų neseniai ėmėsi konkrečių žingsnių, kuriais siekiama kasetines bombas priskirti prie nekonvencinių-draudžiamų ginklų. Tai taip vadinamasis „Oslo procesas“, mat pirmasis tarptautinis susitikimas įvyko 2007 metų vasario mėnesį Osle. Po to sekė konferencijos Limoje (2007 gegužė), Belgrade (2007 spalis), Vienoje (2007 gruodis), Velingtone (2008 vasaris). Buvo surengti taip pat regioninio lygio susitikimai Azijoje, Lotynų Amerikoje, Europoje ir Afrikoje. Dabar prasidėjusi Dublino konferencija yra pats paskutinis etapas.

Kasetines bombas siekiama uždrausti dėl tų pačių motyvų, kaip ir kitus ginklus, tokius kaip minos prieš žmogų, kurie jau priskirti nekonvencinių draudžiamų ginklų kategorijai – dėl jų žiauraus ir nediskriminuoto veikimo, žudant ar žalojant ne tik karius, bet ir civilius, dėl jų dramatiškų pasekmių pasibaigus konfliktams. Žinoma nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ 2002 metais suskaičiavo, kad 33 valstybės gamino bent 208 tipų kasetines bombas.

Kasetinės bombos naudotos beveik visuose nesenuose karuose. Rusija kasetinės bombos naudojo kare su Čečėnija. Jungtinės Amerikos Valstijos naudojo jas Pirmajame Golfo kare 1990-91 ir Afganistane 2001. Jos buvo naudojamos Etiopijos – Eritrėjos konflikte 1998- 2000 metais. NATO pajėgos jas išmetė Kosovo, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijoje. Jų naudojimo pėdsakų aptikta per Libano krizę 2006 metais. Nuo II Pasaulinio karo kasetinių bombų panaudojimas didesniu ar mažesniu mastu užregistruotas 27 valstybėse.

Išsklaidyti kasetinių bombų sprogmenys dažnai gali veikti kaip minos prieš žmogų, kurios išlieka aktyvios ir po konflikto. Kosove, Serbijoje, Juodkalnijoje jau konfliktui pasibaigus užregistruota bent 150 epizodų, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti 75 asmenys. Laose, nors praėjo jau 40 metų nuo ten vykusio konflikto, kasetinių bombų likučiai žudo dar ir šiandien. Kasetinių bombų keliamas pavojus civilių gyvybei, žemės ūkiui ar kelionėms pokonfliktiniame periode yra vienas iš pagrindinių argumentų dėl jų uždraudimo. Gamintojai giriasi, jog šiandien gali nesuveikti tik 1 procentas bombelių (Laose nesuveikdavo iki 15 procentų), tačiau kai kalbama apie tūkstančius kasetinių bombų ir apie dešimtis ar šimtus tūkstančių jose esančių mažesnių bombelių, tas 1 procentas tikrovėje taip pat reiškia tūkstančius tyliai aukų laukiančių sprogmenų. Po konflikto Libane 2006-aisiais, JTO duomenimis, buvo surinkta ir nukenksminta virš 140 000 likusių bombelių. 29 tuo užsiėmę asmenys buvo sužeisti, aštuoni iš jų mirė. „Handicap International“ organizacijos 2006 metais paskelbtos ataskaitos teigimu, žinomi 13 306 atvejai, kada civiliai buvo sužaloti ar užmušti kasetinių bombų.

Pirmas Oslo proceso tikslas - kasetinių bombų gaminimo, pirkimo, kaupimo ir naudojimo uždraudimas tarptautine sutartimi. Antras – sunaikinti jau sukauptą ginkluotę, išvalyti sprogmenimis užterštas teritorijas, sudaryti reabilitacijos sąlygas aukoms.

Šiuo metu, nevyriausybinių organizacijų surinktais duomenimis, kasetines bombas gamina 28 valstybės. Tarp jų – bent 10 Europos Sąjungos šalių, nuo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos iki Slovakijos ir Graikijos. Liūto dalis tenka Rusijai, JAV, Kinijai.

Bent 76 šalys visuose kontinentuose turi kasetinių bombų savo arsenaluose. Tarp jų, mūsų kaimynės Lenkija ir Baltarusija.

Šventojo Sosto diplomatai taip pat daug kartų ir įvairiomis progomis ragino tarptautinę bendruomenę kuo greičiau uždrausti kasetinių bombų gamybą ir naudojimą, ne vieną kartą aiškiai pasisakė už Oslo proceso tikslus ir skatino, kol dar nėra tarptautinės sutarties, valstybes savo noru susilaikyti nuo jų panaudojimo.

Norėdamas suteikti šiai Šventojo Sosto pozicijai daugiau svorio, atkreipti plačių visuomenės sluoksnių dėmesį, apie kasetinių bombų uždraudimą kalbėjo ir popiežius. Šių metų pradžioje vykusiame susitikime su diplomatų korpusu akredituotu prie Šventojo Sosto, popiežius Benediktas XVI kvietė spręsti su kasetinėmis bombomis susijusias humanitarines problemas.

Dar kartą išskirtinį dėmesį kasetinių bombų klausimui Šventasis Tėvas parodė šį sekmadienį, vizito Šiaurės Italijoje metu, dieną prieš prasidedant diplomatinei konferencijai Dubline, kada, išeidamas už kelionės sielovadinio konteksto, po „Viešpaties Angelo“ maldos sakė: „Noriu priminti svarbų įvykį, kuris prasidės ryt Dubline: diplomatinę konferenciją apie kasetines bombas, sušauktą su tikslu sukurti konvenciją, kuri uždraustų šiuos mirtinus sprogmenis. Linkiu, kad, dėka visų dalyvaujančių atsakomybės, būtų priimtas tvirtas ir tikėtinas tarptautinis instrumentas: yra būtina atitaisyti praeities klaidas ir išvengti, kad jos pasikartotų ateityje. Su savo malda lydžiu kasetinių bombų aukas ir jų artimuosius, taip pat tuos, kurie dalyvaus konferencijoje, linkėdamas joje didžiausios sėkmės“. (rk)