Popiežius Ligūrijoje: vizitas „Giannina Gaslini“ ligoninėje Genujoje

Po apsilankymo Marijai dedikuotoje šventovėje, popiežius Benediktas XVI atvyko į vaikų „Giannina Gaslini“ vardo ligoninę, kurioje susitiko su šios ligoninės personalu – vadovais, gydytojais ir slaugais, administracijos darbuotojais. Ir, žinoma, su vaikais bei jų artimaisiais.

Po maldos prie Sargybos Marijos kojų gražioje šventovėje, iškilusioje virš miesto, pirmas susitikimas yra su jumis šioje kentėjimo ir vilties vietoje, - sakė savo klausytojams Šventasis Tėvas, priminęs keletą faktų apie jo lankomą ligoninę. Ji buvo atidaryta lygiai prieš 70 metų, 1938-ųjų gegužės 15 dieną. Ligoninė atsirado iš dosnaus geradario širdies, italų pramoninko ir senatoriaus Gerolamo Gaslini, kuris ją dedikavo savo dukros, mirusios tik 12 metų, atminimui. Pasak popiežiaus, nuo to laiko ligoninė yra Genujos artimo meilės istorijos dalis.

Šventasis Tėvas, kreipdamasis į ligoninės darbuotojus ir į joje dirbančius kapelionus bei savanorius, besirūpinančius dvasine pagalba vaikams bei jų šeimoms, sakė, jog dėl jų pastangų ligoninė išlieka „gyvybės šventove“ ir „šeimos šventove“.

Popiežius visiems linkėjo per mažųjų ligonių rūpestingą globą skleisti gėrį, kurti solidarumo tinklus. Ligoninė taip taps vilties vieta. Jis taip pat pabrėžė, kad be profesionalumo lygiai taip pat svarbus asmeninis šiltas nusiteikimas vaikų atžvilgiu. Tokia šiluma yra pirmoji ir nepakeičiama terapija.

Kalbėdamas apie ligoninės tyrimų institute vykdomus tyrimus įvairiose srityse, kurių rezultatai tampa tvirtais vilties pamatais, popiežius Benediktas XVI taip pat sakė, jog ši viltis turi būti lydima kilnios gyvybės sampratos.

Paliesdamas savo antrosios enciklikos temą apie krikščionišką viltį, popiežius Benediktas kalbėjo, jog galiausiai tikroji viltis yra pats Dievas, tyliai ir beveik neapčiuopiamai lydintis žmogų jo istorijos kelyje.

Kristus savąja Evangelija atvėrė tamsias laiko duris. „Esu prisikėlęs ir visada esu kart su tavimi, mano rankos tave palaiko. Kad ir kur kristum, krisi į mano rankas. Esu taip pat ir prie mirties durų“, mums nuolatos kartoja Jėzus, ypač sunkiausiomis akimirkomis.

Kaip užmiršti Jėzaus dėmesį vaikams? - klausė popiežius.- Jis norėjo jų draugijos ir pateikė vaikus apaštalams kaip sektinus pavyzdžius jų spontaniškame ir dosniame tikėjime, jų nekaltume. Griežtais žodžiais perspėjo vaikų neniekinti ir nepapiktinti. Evangelijoje pagal Luką skaitome apie Kristaus gailestį, sutikus Najino miesto našlę, praradusią vienturtį sūnų. Jėzus ją paguodė (Lk 7,14). Jis guodžia ir šiandien visus, kurie kenčia. Jei norime būti jo mokiniais, taip pat turime liudyti jo meilę tiems, kuriems nelengva.

Kreipiuosi tiesiai į jus, brangūs vaikai, - baigdamas sakė Benediktas XVI, - norėdamas pakartoti, jog popiežius jums trokšta gero. Greta jūsų matau artimuosius, kurie su jumis dalijasi neramiomis ir viltingomis akimirkomis. Būkite tikri: Dievas niekad mūsų neapleidžia. Būkite vieningi su Juo ir neprarasite ramybės, net ir sudėtingiausiais bei tamsiausiais momentais. Meldžiuosi už jus ir patikiu jus Marijos globai, kuri kaip Motina kentė dėl jos Sūnui tekusių skausmų, tačiau dabar gyvena Jo šlovėje. Ačiū visiems už šį susitikimą, kuris liks įspaustas mano širdyje. (rk)