Šv. Tėvo audiencija Dievui pasiaukojusioms mergelėms

Popiežius Benediktas XVI ketvirtadienį priėmė apie 500 Dievui pasiaukojusių mergelių, Romoje dalyvaujančių Mergelių Ordino tarptautiniame kongrese ir piligrimystėje. Dievui pasiaukojusių mergelių ordinas, gyvavęs Bažnyčioje pirmąjį krikščionybės tūkstantmetį kaip atskiras pasaulietiškas konsekruotų moterų luomas, atgimė po Vatikano II susirinkimo ir buvo įteisintas Bažnyčios kanonais. Katekizme Mergelių Ordinas labai trumpai aptariamas primenant, kad nuo apaštalų laikų krikščionės mergaitės pasiryždavo gyventi mergystėje dėl dangaus karalystės, mistiškai susižieduodamos su Kristumi ir tarnaudamos Bažnyčiai. Vietos vyskupo žiniai pasivedusios ir jo konsekruotos moterys gyvena pasaulyje paskirai arba bendruomenėse, kiekviena pagal savo padėtį ir charizmą, pasiryžusios melstis, atgailauti, tarnauti ir apaštalauti. Jonas Paulius II prieš dvyliką metų apaštališkajame paraginime apie pašvęstąjį gyvenimą džiaugėsi atgyjančiu senoviniu Dievui apsiaukojusiųjų mergelių luomu ir į jas dėjo dideles viltis. Senovinis ir kartu naujoviškas mergelių pašvęsto gyvenimo būdas sulaukė gan didelio atgarsio ypač pietų Italijoje, tačiau žadina domėjimąsi visame pasaulyje, nuo Korėjos pusiasalio iki Baltijos jūros.

Į Ordiną susibūrusias Dievui pasiaukojusias mergeles Benediktas XVI pavadino dovana Bažnyčioje ir Bažnyčiai. Popiežius ragino Ordino nares nuolat stengtis vis giliau suprasti savo charizmą, kuri yra šviesi ir vaisinga tikėjimo akimis, tačiau pasaulio akimis žiūrint tamsi ir nenaudinga. Popiežius priminė, kad Bažnyčios tėvai krikščionių mergelių prototipą įžvelgė Mergelės Marijos asmenyje. Jau pirmaisiais krikščionybės laikais kai kurios moterys laisvu apsisprendimu troško pašvęstos mergystės – visą savo gyvenimą pašvęsti Dievui visai taip, kaip tai pirmą kartą nepaprastu būdu įvyko Nazareto Mergelės asmenyje ir jos ištartame „Tebūnie!“. Dievui pasiaukojusių mergelių charizma yra giliai įsišaknijusi į vietinę Bažnyčią, kurioje jos gyvena. Todėl vyskupo pareiga mergelių charizmą atpažinti, jas konsekruoti ir esant, galimybėms, lydėti pasirinktu dvasiniu keliu skatinant per vyskupijos gyvenimą vis labiau atsiverti visuotinei Bažnyčiai, ypač per liturginę maldą. Tokiu būdu ir mergelių pamaldus „aš“ ilgainiui susilies ir virs didingu „mes“. Tai ir yra bažnytinė malda ir tikroji liturgija, – sakė popiežius Benediktas XVI Mergelių Ordino tarptautinio kongreso ir piligrimystės dalyvėms. (sk)