Benediktas XVI: „Humanae Vitae“ mokymas nelengvas, tačiau galiojantis

Šeštadienį Benediktas XVI priėmė Popiežiškajame Laterano universitete vykusio kongreso dalyvius, kurie dvi dienas diskutavo apie encikliką „Humanae Vitae“ ir jos pamatines problemas. Liepos mėnesį sukanka keturios dešimtys metų nuo šios enciklikos, nagrinėjančios santuokos ir gimdymų reguliavimo klausimus, paskelbimo.

Popiežius Benediktas XVI pripažino, kad jo pirmtako Pauliaus VI enciklika, pasisakiusi prieš dirbtinę kontracepciją, vaisingumo atskyrimą nuo lytiškumo ir nuo šeimos, greitai tapo „prieštaravimo ženklu“, neretai blogai suprastu ir interpretuojamu tekstu. Pauliui VI ji kainavo daug skausmingų svarstymų. Tačiau šios enciklikos tekstas taip pat yra drąsos gestas patvirtinant Bažnyčios doktrinos ir tradicijos tęstinumą bei didelio įžvalgumo liudijimas.

Pasak popiežiaus Benedikto XVI, santuokinė meilė čia aprašyta viduje globalaus proceso, neapsiribojančiu dvasios ir kūno skyrimu, trumpai trunkančiu sentimentu, tačiau apimančiu asmens vienybę ir visišką sutuoktinių atsidavimą bei priėmimą vienas kitam, išplaukiančius iš ištikimos ir išskirtinės meilės pažado, duoto su tikra laisve. Kaip tokia meilė galėtų likti uždara gyvybės dovanai, kuri yra neįkainojama dovana? Kaskart kai regime jos atsiradimą, suvokiame Dievo kuriančio veikimo galią, Dievo pasitikėjimą žmogumi ir Jo kvietimą - remiantis stipria viltimi - šiuo būdu kurti ateitį.

Bažnyčios mokymas, - sakė popiežius, - negali atsisakyti kas kartą naujai ir giliai permąstyti pamatinius santuokos ir prokreacijos principus. Raktinis žodis, kuris padeda teisingai suprasti „Humanae Vitae“ turinį, yra meilė. Žmogus yra asmuo, kuris yra vieningas, kurio dvasia ir kūnas nėra atskiri vienas nuo kito. Visas asmuo myli, o ne atskirai jo dvasia arba kūnas. Užmiršus šią vienovę prarandama asmens vertė ir kyla didelis pavojus suvokti žmogaus kūną tik kaip objektą, kurį galima pirkti arba parduoti. Kultūroje, kurioje „turėti“ yra pirmiau už „būti“, žmogaus gyvenimas rizikuoja prarasti vertę. Jei seksualumo naudojimas tampa narkotiku, kuriuo saviems interesams ir troškimams pavergiamas partneris, negerbiant mylimo asmens ritmo, tada jau turi būti ginamas ne tik tikros meilės suvokimas, bet ypač paties asmens orumas. Kaip tikintieji negalime leisti, kad technikos dominavimas kenktų meilės kokybei ir gyvenimo sakralumui.

Per santuokinės meilės vaisingumą moteris ir vyras dalyvauja Dievo kūrybiniame akte. Jų santuokinio gyvenimo ištakose yra abipusiškas „taip“ (vienas kitam), atviras gyvybei. Tai gili tiesa ir ji negali būti anuliuota metų tėkmėje vis besikeičiančių teorijų, kartais tarpusavyje prieštaringų. Prigimtinis įstatymas, kuris yra asmenų ir tautų lygybės pripažinimo pagrindas, yra vertas būti pripažintu šaltiniu, įkvepiančiu sutuoktinių santykius jų atsakomybėje gimdant vaikus. Gyvybės perdavimas yra įrašytas į prigimtį ir jos įstatymai yra nerašyta taisyklė, į kurią visi turėtų atsižvelgti. Kiekvienas bandymas tai ignoruoti lieka sterilus savyje ir nekuria ateities.

Turime skubiai vėl iš naujo atskleisti, - sakė popiežius Benediktas, - sąjungą tarp proto ir meilės. „Protas moko meilę, o meilė apšviečia protą. Jei protas atsiverčia į meilę, jei meilė išlieka proto ribose, tada jie kartu gali pagimdyti kažką labai didelio“, - cituodamas vieno viduramžių mokytojo žodžius sakė Šventasis Tėvas ir klausė: - kas yra tas „kažkas didelio“? Tai atsakomybė už gyvybę, kuri padaro vaisinga dovaną, duodamą vienas kitam. Jokia mechaninė technika negali pakeisti meilės akto, kuriame dalyvauja sutuoktiniai ir kuris yra didesnės paslapties ženklas.

Šventasis Tėvas apgailestavo, kad vis dažniau patiriama, jog paaugliai neturi korektiško gyvybės paslapties ir savo veiksmų pasekmių supratimo. Jis linkėjo, kad jaunuoliai suprastų meilę ir jai pasiruoštų adekvačiu seksualiniu auklėjimu, nepasiduodant apgaulingoms mintims, kurios trukdo suvokti tiesos esmę.

Skleisti klaidingas iliuzijas meilės srityje, apgaudinėti dėl jų atsakomybės tuos, kuriems ji tenka su jų seksualumo realizavimu nedaro garbės visuomenei, kuri sakosi veikianti pagal laisvės ir demokratijos principus. Laisvė turi žengti kartu su tiesa, nevengiant atsakomybės. Be šių dalykų žmonių bendruomenė neauga ir lieka pavojuje patekti į egoizmo ratą.

„Humanae Vitae“ mokymas nėra lengvas, - savo pasisakymo pabaigoje sakė popiežius, - tačiau atitinka pamatinę struktūrą, per kurią gyvybė yra perduodama nuo pat pasaulio sukūrimo. (rk)