Šeštinės ir Juozapo Darbininko šventė

Ketvirtadienį, gegužės 1-ąją, Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo šv. Juozapo Darbininko šventę. Tą pačią dieną Vatikane buvo švenčiamos ir Šeštinės, Kristaus žengimo į dangų šventė. Kaip liudija Apaštalų darbų knyga, po prisikėlimo iš numirusių Kristus dar keturiasdešimt dienų apaštalams kalbėjo apie Dievo karalystę. O paskui, pažadėjęs atsiųsti Šventąją Dvasią, įžengė į dangų. Dėl to Bažnyčios liturgijoje Šeštinės švenčiamos keturiasdešimtą dieną po Velykų. Pastaraisiais laikais, beveik visose šalyse Šeštinių iškilmė dėl praktinių priežasčių nukeliama į sekmadienį. Keturiasdešimtą dieną po Velykų Šeštinės švenčiamos turbūt tik Vatikane.

Darbo dienos minėjimo gegužės 1-ąją tradicija siekia keletą dešimtmečių anksčiau negu bažnytinė šv. Juozapo darbininko šventė. Darbo dienos minėjimu prisimenama devynioliktojo amžiaus pabaigoje vykusi kova už darbininkų teises. Nuo 1955 metų popiežiaus Pijaus XII sprendimu tą pačią gegužės 1-ąją pradėta švęsti ir šv. Juozapo darbininko šventę. Šios šventės įvedimas nereiškė nei Bažnyčios prisijungimo prie tai laikais marksistų rengiamų eisenų, nei bandymo sukurti kitą alternatyvią darbo šventę, o norėta pabrėžti, jog žmogaus darbo ir dirbančio žmogaus kilnumas yra kur kas svarbiau negu vien ideologinė retorika. Juo labiau, kad ano meto vadinamiesiems darbininkų režimams, nepaisant ideologinių lozungų, pats darbininkas kaip individas, kaip šeimos tėvas, nelabai rūpėjo. Dėl to, norėdamas priminti darbo ir dirbančio žmogaus kilnumą, popiežius Pijus XII iškėlė šv. Juozapo asmenybę.

Nors apie Juozapą nedaug parašyta, visi evangelistai jį vadina rūpestingu Jėzaus globėju, dėmesingu ir ištikimu sutuoktiniu, kuris šeimos pareigas suprato kaip tarnavimą. Šv. Juozapo darbininko švente Bažnyčia nori atkreipti dėmesį į darbo svarbą žmogaus gyvenime, šeimoje ir visuomenėje. Visa žmogaus veikla, primena Vatikano II Susirinkimas, nuo žmogaus priklauso ir žmogui yra skirta. Pagal Dievo planą, darbas turi ugdyti tikrąją žmonijos pažangą ir padėti kiekvienam žmogui, ir kaip individui, ir kaip visuomenės nariui, vykdyti savo pašaukimą. Pirmiausia tikintieji savo asmeniniu pavyzdžiu privalo skelbti ir liudyti krikščionišką darbo sampratą.

Dera taip pat priminti, kad šv. Juozapas, kurį Bažnyčios liturginis kalendorius mini du kartus – kovo 19-ąją ir gegužės 1-ąją, yra popiežiaus Benedikto XVI – Juozapo Ratzinegrio dangiškasis globėjas, o išrinkimo dieną popiežius pats save pavadino darbininku, dirbančiu Viešpaties vynuogyne. (jm)