Popiežius Benediktas XVI Prancūzijoje. Keletas aplinkybių
Popiežius Benediktas XVI į Prancūziją rugsėjo 12-15 dienomis keliaus su dvejopu tikslu.
Visų pirma, kaip piligrimas tarp piligrimų, kurie šiais metais keliauja į Lurdo šventovę
paminėti 150-ųjų Mergelės Marijos pasirodymo Bernadetai Soubirous metinių. Antra,
Šventasis Tėvas, kaip visuotinės Bažnyčios vadovas, aplankys Bažnyčią Prancūzijoje
ir jos tikinčiuosius, stiprins juos tikėjime. Atsakydamas į Prancūzijos prezidento
N. Sarcozy vizitą Vatikane praėjusių metų gruodžio mėnesį, susitiks su Prancūzijos
aukščiausia valdžia.
Benediktas XVI bus antrasis popiežius, po savo pirmtako
Jono Pauliaus II, aplankęs Lurdą. Vis dėlto reikėtų pridurti, kad Lurdą gerai pažinojo
beveik visi XX amžiaus popiežiai, kurie šią šventovę aplankė dar prieš jų išrinkimą
į šv. Petro įpėdinius.
Giacomo Della Chiesa, būsimasis Benediktas XV (1914-1922),
Lurde lankėsi 1893 ir 1913 metais.
Achille Ratti, tapsiantis Pijumi XI (1922-1939),
Lurde buvo 1913 metais ir galbūt dar vieną kartą iki 1921 metų. Būtent popiežius Pijus
XI kanonizavo Bernadetą Soubirous 1925-aisiais metais.
Kardinolas Pacelli,
po išrinkimo pasirinksiantis Pijaus XII (1939-1958) vardą, Lurde viešėjo 1935 metais.
Kardinolas
Roncalli, būsimasis Jonas XXIII (1958-1963), sušaukęs Vatikano II Susirinkimą, Lurde
buvojo 1958 metais, keletą mėnesių prieš savo išrinkimą popiežiumi. Čia, beje, dalyvavo
Marijos pasirodymų šimtmečiui skirtos šv. Pijaus X bazilikos pašventinime.
Tais
pačiais 1958 metais Lurde lankėsi ir vyskupas Montini, vėliau tapsiantis Pauliumi
VI (1963-1978).
Kardinolas Luciani kaip piligrimas į Lurdą nuvyko 1975 metais.
Jis vėliau taps popiežiumi Jonu Pauliumi I (1978 rugpjūtis-rugsėjis).
Jo įpėdinis
popiežius Jonas Paulius II (1978-2005), kaip minėta, tapo pirmuoju popiežiumi, aplankiusiu
Lurdą 1983 ir 2004 metais. Tačiau tai nebuvo jo pirmosios kelionė. Į Lurdo šventovę
jis, dar jaunas kunigas, buvo atvykęs 1947 metais, kaip Krokuvos arkivyskupas - 1964
metais, o 1975 metais Lurde lankėsi jau būdamas kardinolu.
Popiežiui Benediktui
XVI Prancūzija yra gerai pažįstama šalis, čia jis lankėsi ne vieną kart. Iš reikšmingesnių
vizitų, jam dar esant kardinolu, galimą paminėti 1983 metų konferenciją Lione apie
tikėjimo šaltinius ir perdavimą; 1992 metų konferenciją jam tapus Prancūzijos moralinių
ir politinių mokslų akademijos nariu; dvi kitas garsias konferencijas Paryžiuje 2000
ir 2001 metais apie krikščionybę ir gavėnią. 2004 metais popiežius Jonas Paulius II
kardinolą Ratzingerį asmeninio delegato teisėmis pasiuntė į 60-ųjų Išsilaipinimo Normandijoje
metinių minėjimus.
Kalbant apie popiežiaus Benedikto XVI kelionės programos
dalį Paryžiuje, galima tikėtis, jog popiežius daug dėmesio skirs Bažnyčios ir kultūros
temai. Šventasis Tėvas skaitys konferenciją College des Bernardins - Bernardinų Kolegijos
patalpose. Šios Kolegijos istorijoje galime įžvelgti ir simbolinį būtent šios vietos
pasirinkimo akcentą.
Bernardinų Kolegija pradėta statyti XIII amžiaus viduryje.
Statybas vykdė Cistersų vienuolinis ordinas. Šios statybos ženklino tam tikrą kultūrinį
lūžį: tuo laikotarpiu prasidėjo vienuolynų – kaip intelektualinių židinių – didžiausio
klestėjimo pabaiga, po truputį savo vaidmenį užleidžiant kito pobūdžio institucijai
– universitetams. Žinojimo plėtojimas persikėlė į miestus.
Paryžiuje buvo įsteigtas
garsusis Sorbonos universitetas, antras pagal senumą Europoje (pirmasis buvo Bolonijoje).
Bernardinų Kolegija turėjo priimti ir apgyvendinti būtent tuos studentus, daugiausia
jaunus cistersų vienuolius, kurie atvykdavo studijuoti į Paryžių iš įvairių Europos
regionų. Per keturis amžius čia gyveno šimtai, o gal ir tūkstančiai studentų, daug
iš jų vėliau įnešė savo indėlį į savojo laikmečio gyvenimą.
Tačiau Prancūzijos
revoliucija, kaip ir daugybe kitų atvejų, neaplenkė Bernardinų Kolegijos. Ji tapo
valstybės nuosavybe, buvo paversta kalėjimu, prekybos sandėliu, trumpam laikui – krikščioniška
mokykla, o nuo 1845 metų iki mūsų laikų atliko gaisrininkų būstinės ir Policijos mokyklos
auklėtinių internato funkcijas. Tik prieš keletą metų Paryžiaus vyskupijos iniciatyva
šis vienas iš didžiausių viduramžių Paryžiaus pastatų buvo susigražintas. Po didelių
restauracijos darbų jam taip pat gražinta pirminė funkcija – būti intelektualinio
augimo vieta. Bernardinų Kolegija tapo dideliu projektu, skirtu Bažnyčios ir visuomenės
debatams bei tyrimams. Čia taip pat įrengta biblioteka, ekspozicijų, seminarų, muzikos
ir kino erdvės.
Popiežiaus apaštalinė kelionė į Prancūziją bus jau devintoji
išvyka už Italijos ribų, po kelionių į Lenkiją, Ispaniją, Turkiją, Braziliją, Austriją,
JAV ir po dviejų vizitų Vokietijoje. (rk)