2008-04-29 16:51:54

Popiežius Benediktas XVI Prancūzijoje. Keletas aplinkybių


Popiežius Benediktas XVI į Prancūziją rugsėjo 12-15 dienomis keliaus su dvejopu tikslu. Visų pirma, kaip piligrimas tarp piligrimų, kurie šiais metais keliauja į Lurdo šventovę paminėti 150-ųjų Mergelės Marijos pasirodymo Bernadetai Soubirous metinių. Antra, Šventasis Tėvas, kaip visuotinės Bažnyčios vadovas, aplankys Bažnyčią Prancūzijoje ir jos tikinčiuosius, stiprins juos tikėjime. Atsakydamas į Prancūzijos prezidento N. Sarcozy vizitą Vatikane praėjusių metų gruodžio mėnesį, susitiks su Prancūzijos aukščiausia valdžia.

Benediktas XVI bus antrasis popiežius, po savo pirmtako Jono Pauliaus II, aplankęs Lurdą. Vis dėlto reikėtų pridurti, kad Lurdą gerai pažinojo beveik visi XX amžiaus popiežiai, kurie šią šventovę aplankė dar prieš jų išrinkimą į šv. Petro įpėdinius.

Giacomo Della Chiesa, būsimasis Benediktas XV (1914-1922), Lurde lankėsi 1893 ir 1913 metais.

Achille Ratti, tapsiantis Pijumi XI (1922-1939), Lurde buvo 1913 metais ir galbūt dar vieną kartą iki 1921 metų. Būtent popiežius Pijus XI kanonizavo Bernadetą Soubirous 1925-aisiais metais.

Kardinolas Pacelli, po išrinkimo pasirinksiantis Pijaus XII (1939-1958) vardą, Lurde viešėjo 1935 metais.

Kardinolas Roncalli, būsimasis Jonas XXIII (1958-1963), sušaukęs Vatikano II Susirinkimą, Lurde buvojo 1958 metais, keletą mėnesių prieš savo išrinkimą popiežiumi. Čia, beje, dalyvavo Marijos pasirodymų šimtmečiui skirtos šv. Pijaus X bazilikos pašventinime.

Tais pačiais 1958 metais Lurde lankėsi ir vyskupas Montini, vėliau tapsiantis Pauliumi VI (1963-1978).

Kardinolas Luciani kaip piligrimas į Lurdą nuvyko 1975 metais. Jis vėliau taps popiežiumi Jonu Pauliumi I (1978 rugpjūtis-rugsėjis).

Jo įpėdinis popiežius Jonas Paulius II (1978-2005), kaip minėta, tapo pirmuoju popiežiumi, aplankiusiu Lurdą 1983 ir 2004 metais. Tačiau tai nebuvo jo pirmosios kelionė. Į Lurdo šventovę jis, dar jaunas kunigas, buvo atvykęs 1947 metais, kaip Krokuvos arkivyskupas - 1964 metais, o 1975 metais Lurde lankėsi jau būdamas kardinolu.

Popiežiui Benediktui XVI Prancūzija yra gerai pažįstama šalis, čia jis lankėsi ne vieną kart. Iš reikšmingesnių vizitų, jam dar esant kardinolu, galimą paminėti 1983 metų konferenciją Lione apie tikėjimo šaltinius ir perdavimą; 1992 metų konferenciją jam tapus Prancūzijos moralinių ir politinių mokslų akademijos nariu; dvi kitas garsias konferencijas Paryžiuje 2000 ir 2001 metais apie krikščionybę ir gavėnią. 2004 metais popiežius Jonas Paulius II kardinolą Ratzingerį asmeninio delegato teisėmis pasiuntė į 60-ųjų Išsilaipinimo Normandijoje metinių minėjimus.

Kalbant apie popiežiaus Benedikto XVI kelionės programos dalį Paryžiuje, galima tikėtis, jog popiežius daug dėmesio skirs Bažnyčios ir kultūros temai. Šventasis Tėvas skaitys konferenciją College des Bernardins - Bernardinų Kolegijos patalpose. Šios Kolegijos istorijoje galime įžvelgti ir simbolinį būtent šios vietos pasirinkimo akcentą.

Bernardinų Kolegija pradėta statyti XIII amžiaus viduryje. Statybas vykdė Cistersų vienuolinis ordinas. Šios statybos ženklino tam tikrą kultūrinį lūžį: tuo laikotarpiu prasidėjo vienuolynų – kaip intelektualinių židinių – didžiausio klestėjimo pabaiga, po truputį savo vaidmenį užleidžiant kito pobūdžio institucijai – universitetams. Žinojimo plėtojimas persikėlė į miestus.

Paryžiuje buvo įsteigtas garsusis Sorbonos universitetas, antras pagal senumą Europoje (pirmasis buvo Bolonijoje). Bernardinų Kolegija turėjo priimti ir apgyvendinti būtent tuos studentus, daugiausia jaunus cistersų vienuolius, kurie atvykdavo studijuoti į Paryžių iš įvairių Europos regionų. Per keturis amžius čia gyveno šimtai, o gal ir tūkstančiai studentų, daug iš jų vėliau įnešė savo indėlį į savojo laikmečio gyvenimą.

Tačiau Prancūzijos revoliucija, kaip ir daugybe kitų atvejų, neaplenkė Bernardinų Kolegijos. Ji tapo valstybės nuosavybe, buvo paversta kalėjimu, prekybos sandėliu, trumpam laikui – krikščioniška mokykla, o nuo 1845 metų iki mūsų laikų atliko gaisrininkų būstinės ir Policijos mokyklos auklėtinių internato funkcijas. Tik prieš keletą metų Paryžiaus vyskupijos iniciatyva šis vienas iš didžiausių viduramžių Paryžiaus pastatų buvo susigražintas. Po didelių restauracijos darbų jam taip pat gražinta pirminė funkcija – būti intelektualinio augimo vieta. Bernardinų Kolegija tapo dideliu projektu, skirtu Bažnyčios ir visuomenės debatams bei tyrimams. Čia taip pat įrengta biblioteka, ekspozicijų, seminarų, muzikos ir kino erdvės.

Popiežiaus apaštalinė kelionė į Prancūziją bus jau devintoji išvyka už Italijos ribų, po kelionių į Lenkiją, Ispaniją, Turkiją, Braziliją, Austriją, JAV ir po dviejų vizitų Vokietijoje. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.