„Interneto kultūra ir Bažnyčia“ – 2009 metų Europos vyskupų konferencijų tarybos plenarinės
sesijos tema
Visi komunikacijos ekspertai sutinka, kad internetas nulėmė radikalių pokyčių komunikacijos
priemonių organizacijoje ir darbe – jis tiesiog pakeitė „komunikacijos veidą“. Žinoma,
ši bendra pastaba liečia ir Bažnyčią, jos komunikaciją su pasauliu. Nėra jokių abejonių,
kad interneto dar laukia ilgas evoliucijos kelias tiek technologiniu tiek geografiniu
požiūriu.
Pastaraisiais metais vis daugiau komunikacijos – ekonominės, politinės,
žurnalistinės ir t.t.- persikelia į interneto tinklą. Religinė komunikacija taip
pat. Tad nenuostabu, kad internetui Bažnyčioje skiriama vis daugiau dėmesio.
Jau
daug parapijų, vyskupijų, jaunimo organizacijų, kitų religinių institucijų turi savo
svetaines. Kai kurios jų apsiriboja paprastu informacijos teikimu, o kitos pasiūlo
mėnesius trunkančią aktyvią krikščionišką formaciją.
Bažnyčia jau yra paskelbusi
ne vieną dokumentą, analizuojanti su internetu susijusius klausimus. Neretai kalbėta
apie etinius aspektus – prievartos demonstravimą ir prievartos mentaliteto skleidimą
per internetą, pornografijos – vaikų ir suaugusiųjų – plitimą.
Tačiau etinis
vertinimas neišsemia visų su internetu susijusių temų, konstatuojant, jog ši komunikacijos
priemonė vis reikšmingesnė nuostatų, elgesio, pasaulėžiūros formacijai. Kai kurie
net sako, jog taip vadinamasis „virtualus pasaulis“ tapo autentiška tarpasmeninių
santykių erdve.
Spręsti iškylančius klausimus apie Bažnyčią ir internetą, teikti
pasiūlymus balandžio 25-27 dienomis Romoje susirinko Europos vyskupų konferencijų
komisijos žiniasklaidai vykdomasis komitetas. Ši komisija yra dalis Europos vyskupų
konferencijų tarybos, apjungiančias Europos valstybių teritorijose esančias vyskupų
konferencijas. Susitikimas skirtas 2009 metų plenarinės sesijos paruošimui, mat jos
tema bus „Interneto kultūra ir Bažnyčia“.
Monsinjoras Aldo Giordano, Europos
vyskupų konferencijų tarybos sekretorius, Šventojo Sosto dienraščiui „l‘Osservatore
Romano“ pasakojo, jog maždaug po metų, 2009-ųjų kovo mėnesį, bus surengtas kongresas,
kuriame pranešėjai pateiks analizę apie interneto teikiamas galimybes, bet taip ir
apie riziką. Antai, jei iš vienos pusės, internetas suteikia galimybes greitai perduoti
informaciją, leidžia pasirinkti iš kelių alternatyvių šaltinių, tai, iš kitos pusės,
neretai pasitaiko, jog informacija būna paviršutinė ir nerimta. Internetas tam tikra
prasme leidžia susikurti „informacijos anarchijai“, kurioje ne visada lengva susigaudyti
ir kuri, ne paslaptis, gali būti žalinga. Pakanka prisiminti jau minėtą prievartos
internete problemą.
Kitas svarbus klausimas – kaip virtualus pasaulis įtakoja
asmens santykius ir patį asmens gebėjimą turėti tarpasmeninius santykius?
Svarbu
taip pat ištirti kokia yra įvairių šalių Bažnyčių patirtis. Juk ne visos šalys yra
vienodai išsivysčiusios, ne visos vienodai turtingos, vienodai išplėtojusios komunikacijos
infrastruktūras bei technologijas. Tad būtų naudinga, jei tų kraštų bažnytinės bendruomenės,
kurios jau yra sukūrusios tam tikras komunikacijos struktūras ir yra sukaupusios patirties,
visa tai galėtų perduoti tų šalių bendruomenėms, kurios tas struktūras dar tik kuria.
(rk)