Benedikto XVI pontifikato inauguravimo trečiosios metinės. Koncertas Vatikane.

Ketvirtadienį sukako treji metai nuo popiežiaus Benedikto XVI pontifikato inauguracijos iškilmės. Penkioms dienoms praėjus po išrinkimo, 2005 metų balandžio 24 dieną Benediktas XVI aukojo Mišias, kurių metu jam buvo suteikti apaštališkosios tarnystės Romos vyskupo soste simboliai – Palijus ir Žvejo žiedas. Anksčiau, kol dar popiežiai nebuvo atsisakę tiaros, šių pirmųjų iškilmingų Mišių po išrinkimo metu jie būdavo taip pat vainikuojami. Paskutinis vainikuotas popiežius buvo Paulius VI. Po jo nei Jonas Paulius I, nei Jonas Paulius II, nei Benediktas XVI jau nebuvo vainikuojami, o anksčiau vainikavimo iškilme vadinta pontifikato inauguracija virto Petro tarnystės pradžios iškilme.

Minint Benedikto XVI popiežiškosios tarnystės pradžios trečiąsias metines, ketvirtadienio popietę Vatikano didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje vyko koncertas, kurį popiežiaus garbei surengė Italijos Respublika. Prieš koncertą privačioje audiencijoje popiežius priėmė Italijos prezidentą Giorgio Napolitano. Milano Verdžio simfoninio orkestras ir choras, diriguojamų Olego Caetani ir Erinos Gambarini, koncerto programoje - Bramso ir Bethoveno, o taip pat šiuolaikinio italų kompozitoriaus Luciano Berio kūriniai.

Trumpam grįžtame į prieš trejus metus vykusią Benedikto XVI popiežiškosios tarnystės pradžios iškilmę ir primename kelias ta proga jo sakytos homilijos ištraukas:

„Aš nenoriu šią akimirką skelbti valdymo programos. Mano programa – tai vykdyti ne savo valią, ne savas idėjas, bet su visa Bažnyčia klausyti Viešpaties žodžių ir valios, leisti, kad jis pats vadovautų Bažnyčiai dabartiniu istorijos metu. Nenoriu skelbti programos, o šią akimirką noriu tik kalbėti apie du ženklus, du simbolius, lydinčius Petro tarnystės pradžią.

Pirmasis ženklas – tai Palijus, numegztas iš skaisčios vilnos, šiandien uždedamas man ant pečių. Šis senasis ženklas, kurį Romos vyskupai nešioja nuo ketvirtojo amžiaus, yra simbolis Kristaus jungo, kurį Romos vyskupas, Dievo tarnų tarnas, ima ant savo pečių. Vilna, iš kurios Palijus numegztas, simbolizuoja pasiklydusią avį, sergančią ir silpną, kurią Gerasis ganytojas paima ant pečių ir neša prie vandens šaltinio. Aš esu Gerasis Ganytojas, aš atiduodu savo gyvybę už avis,- sako Kristus. Ne jėga, bet meilė mus išgano. Dievas, tapęs avinėliu, mums sako, kad pasaulį išvaduoja Nukryžiuotasis, o ne tie, kurie jį nukryžiavo. Pasaulį išgano Dievo kantrybė, o ne mūsų nekantrumas.

Antrasis ženklas, naudojamas šios dienos Petro Tarnystės pradžios liturgijoje – tai žvejo žiedo suteikimas. „Nebijok! Nuo šiol žmones žvejosi“ – tarė Viešpats Petrui. Įdomiai šią Petro užduotį komentuoja Bažnyčios Tėvai. Jie sako: žuviai, sukurtai gyventi vandenyje, pražūtinga būti ištrauktai iš jūros. Žmonių žvejo misijoje yra priešingai. Mes, žmonės, jaučiamės svetimi sūriame kančios ir mirties vandenyje, tamsioje jūroje be šviesos. Evangelijos tinklas mus ištraukia iš mirties vandens į nuostabią Dievo šviesą, į tikrą gyvenimą. Žmonių žvejo misija – gelbėti žmones iš sūraus susvetimėjimo vandens, traukti juos iš tamsios gelmės į gyvenimo žemę“. (jm)