„Labiausiai lankoma pasaulio vaistinė“

Ilgoką straipsnį tokia antrašte šio trečiadienio numeryje skelbia Vatikano dienraštis „L‘Osservatore Romano”. Straipsnyje kalbama apie Vatikano vaistinę, kuri nežinia ar tikrai yra labiausiai lankoma vaistinė visame pasaulyje, tačiau bent Romos mieste ji tikrai išsiskiria iš kitų. Išsiskiria pirmiausia tuo, kad ji veikia ne Italijos, bet Vatikano teritorijoje, nors klientų dauguma (beveik visi) yra italai. Kasdien Vatikano vaistinę aplanko maždaug po du tūkstančius žmonių. Per metus joje apsilanko daugiau kaip pusė milijono, vadinasi, po Šv. Petro bazilikos ir Vatikano muziejų ji yra labiausiai lankoma Vatikano vieta.

Vatikano vaistinės istorija siekia 1874 metus, kuomet bonifratrų vienuolis brolis Eusebio Ludvig Fronmen, Tiberio upės salos ligoninės vaistinės direktorius, įkūrė nedidelį vaistų sandėlį Vatikano teritorijoje. 1892 metais Vatikane buvo įkurdinta bonifratrų bendruomenė. Bonifratrai – vienuoliai ir gydytojai – buvo pakviesti rūpintis popiežiaus ir jo bendradarbių sveikata. Šiandien Vatikane veikia savarankiška moderni ambulatorija, kurioje dirba įvairių medicinos sričių specialistai. Ligoninės Vatikane nėra, tačiau Vatikano sveikatos draudimo fondas yra sudaręs sutartis su Romos mieste veikiančiomis ligoninėmis ir klinikomis. Tad jei prireikia, popiežius, Kurijos pareigūnai, o taip pat ir eiliniai Vatikano tarnautojai gydomi tose ligoninėse. Vis dėlto, jau daugiau kaip 100 metų Vatikane gyvenanti bonifratrų bendruomenė ir toliau vykdo popiežiaus slaugų misiją. Vykstant popiežiaus audiencijoms ir kiekvieną kartą kai popiežius išvyksta iš Vatikano į Romos miestą, jį lydi Vatikano greitosios pagalbos automobilis su broliais bonifratrais, pasirengusiais suteikti pagalbą.

Minėtas 1874 metais Vatikane įkurtas vaistų sandėlis, iš pradžių tiekęs vaistus tik Vatikano reikmėms, ilgainiui išaugo į įprastinę visiems atvirą vaistinę. Daugėjant klientų, 1917 metais vaistinė buvo įkurdinta naujose patalpose, arčiau Šv. Onos vartų – tai yra pagrindinių vartų, vedančių į „ūkinę“ Vatikano teritorijos dalį. 1929 metais, kai Laterano sutartimis buvo sureguliuoti dvišaliai Šv. Sosto ir Italijos santykiai, vaistinė buvo dar kartą perkelta į erdvesnes patalpas, kuriose ji veikia ir dabar. Galiausiai dar vienas pertvarkymas įvyko šiomis dienomis. Lig šiol vienose patalpose veikę vaistų ir kosmetikos skyriai buvo padalinti. Vaistai parduodami tose pačiose patalpose, o higienos priemonių ir kosmetikos skyrius perkeltas į gretimai esančias naujas patalpas, su vaistine sujungtas dengtu perėjimu.

Kaip minėta, Vatikano vaistinėje kasdien apsilanko maždaug po du tūkstančius žmonių. Kodėl? Juk gi čia pat Romos mieste netrūksta itališkų vaistinių. Vatikano vaistinės populiarumą visų pirma lemia dvi priežastys – žemesnės vaistų kainos ir didesnė pasiūla. Kaip žinoma, Vatikanas tai ne Italija, Vatikane negalioja itališka mokesčių sistema, tad ir vaistai pigesni. Italijoje ir Vatikane parduodamų vaistų kainos skiriasi keliolika procentų. Nors kai kuriais atvejais kainos skirtumas gali būti žymiai didesnis. Tarkim aspirinas. Italijoje firminio „Bayer“ aspirino šešių tablečių pakuotė kainuoja 3 eurus. Vatikane „nefirminio“ amerikietiško 130 tablečių pakuotė kainuoja 5,5 euro. Vadinasi, aspirinas Vatikane kainuoja net keliolika kartų pigiau negu Italijoje.

Tačiau ne tik kainos lemia Vatikano vaistinės populiarumą. Kita priežastis – vaistų pasiūla ir ypač tų vaistų, kurių Italijoje nėra. Žinoma, tai nereiškia, kad Vatikane būtų prekiaujama tais farmaciniais produktais, kurie Italijoje draudžiami. Išskyrus paprastus bendro naudojimo vaistus, kiti parduodami pagal gydytojų receptus ir šitos tvarkos laikomasi gana griežtai. Tą pasiūlos skirtumą lemia formalios ar kartais ir biurokratinės priežastys. Kaip žinoma, kiekvienoje šalyje veikia tarnybos, kurios išduoda leidimus prekiauti vaistais. Tai atvejais, kai pasaulinėje farmacijos rinkoje atsiranda nauja vaistų rūšis, kad ji patektų į nacionalinę rinką, reikia atlikti tyrimus. Leidimas prekiauti tais vaistais suteikiamas tik užbaigus atestavimo procedūrą. Procedūros greičiau užbaigiamos tose šalyse, kur vaistai gaminami. Tad italas gydytojas, žinodamas apie konkrečius naujus vaistus, kurie jau buvo atestuoti tarkim Jungtinėse Valstijose, juos skiria savo pacientui. Italijoje tų vaistų dar nėra, bet Vatikano vaistinėje jau galima juos įsigyti. Tie patys vaistai po kurio laiko atsiras ir itališkose vaistinėse. Tačiau kartais tai užtrunka keletą mėnesių, o būna atvejų, kad ir keletą metų.

Vatikano vaistinė siūlo taip pat platų vitaminų, maisto papildų, specialaus maisto kūdikiams asortimentą. Prekiaujama ne tik itališkais, bet ir užsienyje, dažniausia JAV pagamintais produktais. Vatikano vaistinėje taip pat galima įsigyti anyžių trauktinės, kurią pagal seną receptūrą gamina vienuoliai bonifratrai. Ko Vatikano vaistinėje negausi? Vatikano vaistinė neprekiauja kontraceptinėmis priemonėmis ir, bendrai, viskuo, ko naudojimas nesuderinamas su katalikišku moralės mokymu.

Ar visi gali pateikti į Vatikano vaistinę? Vatikano vaistinė atvira visiems. Reikia tik gydytojo recepto. Su receptu ir asmens tapatybės dokumentu reikia kreiptis į Vatikano žandarmerijos postą prie Šv. Onos vartų. Ten išduodamas vienkartinis laikinas leidimas, su kuriuo galima eiti į tolėliau, maždaug už dviejų šimtų metrų nuo vartų esančią Vatikano vaistinę. (jm)