Tėvas Federico Lombardi apie popiežiaus vizitą Jungtinėse Valstijose

Kokie šios ką tik pasibaigusios popiežiaus kelionės rezultatai? Koks bendras balansas? Apie tai prie mūsų radijo mikrofono kalbėjo popiežių kelionėje lydėjęs Vatikano spaudos salės, o taip pat ir Vatikano radijo direktorius tėvas Federico Lombardi.

Visų pirma norčiau dar kartą priminti popiežiaus kreipimąsi į amerikiečius, paskelbtą prieš kelionę,- sakė mūsų direktorius. Toje kalboje popiežius sakė, kad pagrindinis jo kelionės tikslas skelbti, kaip skelbė ir šiai kelionei parinktas moto, kad „Kristus yra mūsų viltis“. Ir tai iš tiesų buvo bendra visų popiežiaus pasisakymų Amerikoje tema, vienijanti visas popiežiaus kalbas, pasakytas amerikiečių tautai, įvairiems Jungtinių Valstijų Bažnyčios komponentams, taip pat ir Jungtinių Tautų organizacijai. Ši kelionė buvo vilties skelbimas tai didžiajai tautai, kuri privalo oriai ir atsakingai suprasti savo didybę, ir iš jos tekančią misiją šiuolaikiniame pasaulyje. Visų pirma tai buvo vilties skelbimas tos šalies Bažnyčiai, kuri pastaruoju metu turėjo daug problemų. Galiausiai vilties tema vyravo ir popiežiaus kalboje Jungtinių Tautų organizacijoje. Jungtinėse Tautos, tai yra visos pasaulio valstybės, šiemet mininčios Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo šešiasdešimtąsias metines, ant žmogaus teisių pamato turi statyti žmonijos ateitį ir su viltimi žiūrėti į tai, ko visi siekiame. Kristus mums padeda vadovautis tokia žmogaus vizija, tokia žmogaus likimo ir pašaukimo samprata, kuri mus įgalina žmonijos ateitį statyti ant tvirtų pamatų.

Kalbėdamas apie ką tik pasibaigusią popiežiaus kelionę, tėvas Lombardi atkreipė dėmesį į palankias reakcijas, kurių sulaukė kelis kartus ir labai atvirai popiežiaus paliesta Amerikos Bažnyčią sukrėtusi pedofilijos problema. Matėme Benediktui XVI būdingą stilių – apie problemas kalbėti ramiai, atvirai, nevengti sunkių temų. Taip jis žiūri ir į dabartines Amerikos Bažnyčios problemas. Pripažinus kaltę, reikia gydyti žaizdas ir įsipareigoti, kad tie nusikaltimai nesikartotų. Kalbėdamas apie šias skaudžias problemas, popiežius tuo pat metu kalbėjo apie Amerikos Bažnyčios nuopelnus, apie didžiuosius darbus kenčiančiųjų labui. Ragino pozityviai žiūrėti į tai, ką Bažnyčia skelbia ir daro. Tėvas Lombardi priminė popiežiaus homilijos Niujorko katedroje palyginimą apie vitražus, iš išorės tamsius ir nepermatomus, tačiau viduje šviečiančius nepaprastomis spalvomis. Bažnyčios slėpinys pilnai suprantamas tik žiūrint iš vidaus. Amerikos Bažnyčiai popiežius stengėsi padėti užversti gėdos puslapį ir su viltimi eiti pirmyn, į ateitį.

Popiežiaus kelionės, tai ne tik žodžiai, bet taip pat vaizdai, kurie išlieka atmintyje kartais gal ilgiau negu žodžiai. Vienas tokių įsimintinų vaizdų bus popiežiaus apsilankymas rugsėjo 11-osios tragedijos vietoje. Ten išvis nebuvo sakomos jokios kalbos. Popiežius nuvyko į tą vietą melstis. Ir nors ta tragedijos ir didžiojo skausmo vieta tarsi iš karto asocijuojasi su blogio pergale, negalime užmiršti, kad tarp tų beveik trijų tūkstančių žuvusių žmonių beveik keturi šimtai buvo gelbėtojai, gaisrininkai, kurie paaukojo gyvybes, atskubėję padėti kitiems. Tad ta daugelio žmonių mirties vieta simbolizuoja ne tik blogį, bet ir pasiaukojimą. Pasaulyje netrūksta blogio, bet yra ir gėris, kuris mus kviečia gyventi viltimi. Viltis ir meilė padeda nepalūžti, bet pradėti iš naujo, vėl statyti, vėl kurti gyvenimą. (jm)