Popiežius susitiko su krikščioniškų konfesijų atstovais

Po vizito sinagogoje popiežius Benediktas XVI išvyko į šv. Juozapui dedikuotą bažnyčią, kurioje susitiko su pustrečio šimto tikinčiųjų, priklausiančių įvairioms krikščioniškoms konfesijoms. Susitikimas prasidėjo maždaug 18 valandą vietos laiku, kai Lietuvoje buvo jau pirma valanda nakties.

Popiežių šv. Juozapo bažnyčioje, kurioje, tarp kitko, buriasi vokiečių tautybės tikintieji, pasitiko šios bažnyčios klebonas ir Niujorko arkivyskupijos generalinis vikaras Dennis Sullivan, atsakingas už ekumeninius santykius arkivyskupijoje.

Per jus, - kreipdamasis į savo klausytojus sakė popiežius, - noriu išreikšti savo nuoširdų vertinimą neįkainuojamam darbui visų tų, kurie dirba vardan ekumenizmo. Jungtinių Valstijų krikščionių įnašas į ekumenizmą yra jaučiamas visame pasaulyje.

Pasak Šventojo Tėvo, globalizacija pastatė žmoniją tarp dviejų kraštutinumų. Iš vienos pusės, tarpusavio sąsajų ir priklausomybės jausmas tarp tautų didėja, nors geografiškai ir kultūriškai jos yra tolimos viena kitai. Iš kitos pusės, greiti pasaulio pokyčiai lemia fragmentaciją ir užsidarymą individualizme. Sklinda ir sekuliaristinė ideologija, kuri užminuoja ar visai atmeta transcendentinę tiesą. Kai kurios minties mados, plačiai paplitusios universitetuose, žiniasklaidoje ir viešojoje nuomonėje, abejoja paties dieviško apreiškimo, tad ir krikščioniško tikėjimo, įmanomumu. Dėl šių motyvų kaip niekad būtinas ištikimas Evangelijos liudijimas.

Pernelyg dažnai nekrikščionys, stebėdami krikščioniškų bendruomenių fragmentaciją, lieka sutrikę dėl pačios Evangelijos žinios. Pamatiniai krikščioniški įsitikinimai ir elgesys yra keičiami kai kurių bendruomenių viduje tarsi būtų „pranašiški veiksmai“, nors paremti su Šventuoju Raštu ir Tradicija prasilenkiančiu pateisinimu. To pasekmėje bendruomenės nustoja veikti kaip vieningas kūnas ir pirmenybę suteikia „vietos pasirinkimams“. Dėl to prarandama bent dalis sąsajos su visų laikų Bažnyčia, būtent tuo laiku, kai kryptį praradusiam pasauliui reikia vieningo ir įtikinančio liudijimo apie išgelbėjančią Evangelijos jėgą.

Tokios tikrovės akivaizdoje turime atsiminti, - sakė Šventasis Tėvas, - kad Bažnyčios vienybė išplaukia iš tobulos Trejybės vienybės. Tai rodo, kad tikinčiųjų vieningumas paremtas pilnu bei integraliu jų tikėjimo išpažinimu.

Tačiau turime paklausti – ar krikščioniško skelbimo aiškumo neištirpino reliatyvistinis požiūris į krikščionišką doktriną, panašiai kaip sekuliaristinė ideologija, kuri, teigdama, kad tik mokslas yra „objektyvus“, religiją susieja tik su subjektyviu individo jausmu. Moksliniai atradimai ir jų pritaikymas atvėrė žmonijai naujas galimybes. Bet vis tik nereiškia, jog tai, kas yra „pažintino“, apsiriboja tik su tuo, kas empiriškai patikrinama, nei tai, kad religija priklauso tik kintančiai „asmeninės patirties“ karalystei.

Tokios klaidingos minties linijos priėmimas verstų krikščionis padaryti išvadą, jog krikščioniško tikėjimo pristatyme nereikia pabrėžti objektyvios tiesos dimensijos, jog pakanka sekti savo sąžinę ir pasirinkti bendruomenę, kuri geriau atitinka asmeninį skonį.

To rezultatas yra tokių bendruomenių daugėjimas, kurios be institucinių struktūrų vengimo taip pat iki minimumo sumažina doktrinos svarbą tikinčiojo gyvenime.

Ekumeninio judėjimo viduje krikščionys gali parodyti nenorą suteikti doktrinai vaidmenį, baimindamiesi, kad ji vietoj žaizdų išgydymo gali dar labiau sužeisti. Nepaisant to, aiškus ir įtikinantis liudijimas apie per Jėzaus Kristaus veikimą mums duotą išgelbėjimą turi remtis normatyvinio apaštalinio mokymo sąvoka, mokymo, kuris pabrėžia Dievo įkvėptą žodį ir palaiko šiandienos krikščionių sakramentinį gyvenimą.

Tik likdami tvirti mokyme galėsime atsispirti iššūkiams, kuriuos mums kelia kintantis pasaulis. Tik taip tvirtai paliudysime Evangelijos tiesą, - tvirtino Šventasis Tėvas.

Savo pasisakymo pabaigoje popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad be maldos visos struktūros ir ekumeninės programos būtų kaip be širdies ir be sielos.

Dėkokime Dievui už per Šventosios Dvasios veikimą pasiektą pažangą ir jauskime dėkingumą už dvasines aukas daugelio tų, kurie šiandien čia yra ir tų, kurie buvo prieš mus, - sakė popiežius, po to su visais kartu kalbėjęs maldą „Tėve mūsų“, o ekumeninio susitikimo pabaigoje asmeniškai susitikęs su 15 įvairių krikščioniškų konfesijų atstovų. (rk)