Popiežiaus vizitas Jungtinių Tautų organizacijoje

Baigėsi popiežiaus Benedikto XVI kelionės į Jungtines Amerikos valstijas primoji dalis. Iš Vašingtono Šv. Tėvas penktadienį atvyko į Niujorką ir 10.30 valandą vietos laiku (Lietuvos laiku 17.30) prasidėjo tris su puse valandos trukęs vizitas Jungtinių Tautų organizacijoje.

Tai jau ketvirtas popiežiaus apsilankymas Jungtinėse Tautose. Prieš Benediktą XVI čia jau lankėsi ir iš Generalinės asamblėjos tribūnos kalbėjo popiežius Paulius VI (1965 m.) ir Jonas Paulius II (du kartus – 1979 m. ir 1995 m.).

Popiežiaus kalbėjo gana ilgai – 29 minutes. Pateikiame kalbos santrauką

Jungtinės Tautos yra centras, harmonizuojantis valstybių veiksmus, kuriais siekiama bendrų tikslų,- kalbėjo Šv. Tėvas. Dėl to, Jungtinės Tautos turi būti ir moralinis centras, kuriame visos pasaulio tautos galėtų jaustis kaip namuose, galėtų stiprinti priklausymo vienai tautų šeimai savivoką. Pagrindiniai principai, kuriais save grindžia Jungtinių Tautų organizacija – taikos siekimas, teisingumo saugojimas, žmogaus asmens gerbimas, bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba – yra tie pagrindiniai idealai, kurie turi būti įgyvendinti visame tarptautiniame gyvenime. Jungtinės Tautos įkūnija visuotinį tarptautinės bendruomenės troškimą turėti tokį forumą ir tokią instanciją, kuri padėtų sėkmingai diegti tuos idealus. Šiuos grindžiamuosius principus svarbu pabrėžti šiais laikais, kai matome akivaizdžią daugiašalio konsensuso krizę, kai sprendimus priima mažuma, kai iš tiesų problemos, kuriai šiandien reikia spręsti, būtinai reikalauja kolektyvinio tarptautinės bendruomenės veikimo.

Pirmiausia kiekviena valstybė turi pareigą ginti savo piliečius nuo žmogaus teisių pažeidimų; turi saugoti ir globoti savo piliečius ypač humanitarių krizių atveju, nesvarbu kokios kilmės jo būtų – stichinės ar žmogaus sukeltos. Jei valstybės nesugeba suteikti tokios apsaugos,- kalbėjo popiežius,- privalo įsikišti tarptautinė bendruomenė, vadovaudamasi visuotinai pripažintais teisiniais instrumentais. Tokia intervencija negali būti laikoma neteisėtu suverenumo ribojimu. Šitoks atsakomybės už kitus principas, remiasi tomis pačiomis vertybėmis, kuriomis remiasi ir kiekvieno žmogaus asmens teisės.

Kaip tik šiemet sukanka 60 metų nuo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo,- priminė popiežius. Šis dokumentas buvo įvairių kultūrinių ir religinių tradicijų sutarimo rezultatas. Po tais laikais ką tik išgyventos tragiškos nesiskaitymo su žmogaus asmens orumu ir laisve patirties, visi troško, kad žmogaus asmuo būtų iškeltas aukščiau visų institucijų, teisių ir visuomenės interesų. Deklaracijos pripažįstamos ir skelbiamos teisės, remiasi bendru žmogaus ir jo pašaukimo suvokimu bei natūraliuoju įstatymu, įrašytu kiekvieno žmogaus širdyje ir skirtingų kultūrų ir civilizacijų vienodai pripažįstamu. Išimti žmogaus teises iš šito konteksto, reikštų pritarti reliatyvistinei koncepcijai, neigiančiai žmogaus teisių visuotinumą ir skelbiančiai, jog žmogaus teisių suvokimą lemia kultūriniai, politiniai, socialiniai ir netgi religiniai veiksniai. Yra taip pat pavojus susieti žmogaus teisies tik su formalaus teisėtumo ar legalumo kriterijais, nekreipiant dėmesio į žmogaus teisių būtiną ryšį su teisingumu. Priimdami sprendimus, liečiančius žmonių, visuomenių ir valstybių gyvenimą, visų pirma privalome matyti skirtumą tarp gėrio ir blogio.

Žmogaus teisėms priklauso ir religijos laisvė, kuri yra ir individuali, ir bendruomeninė, tuo pat metu atskiriant piliečio ir tikinčiojo veiklos dimensijas,- kalbėjo popiežius. Dėl to negalima sutikti, kad tikintis žmogus, norėdamas būti aktyvus pilietis, turėtų slėpti savo tikėjimą. Juo labiau negalima leisti, kad būtų reikalaujama atsisakyti Dievo, siekiant naudotis pilietinėmis teisėmis. Religijos laisvė taip pat negali būti ribojama vien kulto laisve, bet turi būti pripažįstamas ir visuomeninis religijų vaidmuo bei tikinčiųjų teisė ugdyti teisingą visuomeninį gyvenimą.

Kalbos pabaigoje popiežius pabrėžė, jog ir Jungtinės Tautos, ir Bažnyčia savo socialine ir tarptautine veikia, siekia to paties – žmogaus gerovės. Bažnyčiai, siekiančiai pasidalinti su pasauliu savąja humaniškumo patirtimi, Jungtinių Tautų organizacija yra ypatingai svarbus forumas. (jm)