Trečiadienio ryte, 10,30 vietos laiku (17,30 Lietuvos laiku) popiežius Benediktas
XVI susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Džordžu Bušu, jo žmona,
prezidento aplinka bei Bažnyčios JAV atstovais.
Pirmoji JAV pora Šventąjį Tėvą
jau buvo pasitikusi oro uoste antradienio pavakare, tačiau tuoj po trumpo ir privataus
pokalbio popiežius Benediktas XVI išvyko į Vašingtono nunciatūros būstinę ilsėtis
po ilgos kelionės.
Trečiadienio ryto susitikimas Baltuosiuose Rūmuose pradėjo
oficialių susitikimų seriją. Čia Šventasis Tėvas, po prezidento Bušo pasveikinimo,
pasakė savo pirmąją viešą kalbą, kurioje trumpai nusakė savo apaštalinės kelionės
pobūdį, tikslus ir lūkesčius.
Padėkojęs JAV vadovui Šventasis Tėvas kalbėjo,
jog yra laimingas galėdamas būti ne tik katalikų JAV, bet visų amerikiečių svečiu.
Atvykstu kaip draugas ir Evangelijos skelbėjas, kaip tas, kuris labai gerbia
šią plačią pliuralistinę visuomenę, - sakė popiežius.
Pasak jo, nuo pat JAV
gimimo pradžios laisvės paieškos vadovavosi įsitikinimu, kad principai, kurie valdo
politinį ir socialinį gyvenimą, turi būti susieti su moraline tvarka, paremta Dievo
Kūrėjo viešpatavimu. JAV įsteigusių dokumentų autoriai rėmėsi šiuo įsitikinimu, kada
deklaravo „savaime akivaizdžią tiesą“, kad visi žmonės yra sukurti lygūs ir su nepažeidžiamomis
teisėmis, besiremiančiomis prigimties įstatymu ir tos prigimties Dievu. Amerikos istorijos
kelias išryškina sunkumus, kovas ir didelį intelektualinį bei moralinį pasiryžimą,
būtiną visuomenės, besilaikančios tokių kilnių principų, sukūrimui.
Su džiaugsmu
laukiu susitikimo ne tik su katalikų Amerikoje bendruomene, bet taip pat su kitomis
krikščioniškomis bendruomenėmis bei šalyje esančių religinių tradicijų atstovais.
Ne tik katalikai, bet visi tikintieji šioje šalyje, - tęsė popiežius, - rado galimybę
garbinti Dievą pagal savo sąžinės paliepimus, tuo pat metu būdami priimti į konfederaciją,
kurioje kiekvienas asmuo ar grupė gali būti girdimais.
Laisvė nėra tik dovana,
bet taip pat kvietimas būti asmeniškai atsakingu. Amerikiečiai tai gerai žino – beveik
kiekviename šalies mieste yra paminklų, kurie pagerbia visus paaukojusius savo gyvybę
ginant laisvę, savame krašte ar kitur.
Laisvės gynimas reikalauja dorybės,
autodisciplinos, pasiaukojimo dėl bendro gėrio ir atsakingumo jausmo už tuos, kurie
silpniausi, drąsos įsipareigoti pilietiniame gyvenime, viešai ir racionaliai išreiškiant
savo religinius įsitikinimus bei moralines vertybes. Laisvė kas kartą yra nauja, kiekvienai
kartai ji vis iš naujo tampa iššūkiu, kuris turi būti nuolatos laimėtas gėrio naudai.
Popiežius Benediktas XVI priminė savo pirmtako Jono Pauliaus II konstatavimą,
apmąstant laisvės dvasinę pergalę prieš totalitarizmą Lenkijoje ir Rytų Europoje,
jog „pasaulyje be tiesos laisvė praranda savo pamatą“, jog „demokratija be vertybių
gali prarasti savo sielą“. Šie žodžiai kažkiek panašūs į prezidento Vašingtono atsisveikinimo
kalboje išsakytą įsitikinimą, jog religija ir moralė yra nepamainomi geros politikos
ramsčiai.
Bažnyčia, savo ruožtu, trokšta prisidėti prie žmogaus asmens, sukurto
pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, verto pasaulio kūrimo.
Galiausiai Šventasis
Tėvas užsiminė apie savo vizitą Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke,
tuo pat metu išsakydamas savo troškimą, jog ši tarptautinė organizacija būtų labiau
girdima pasaulyje ir išpildytų visų pasaulio tautų teisėtus lūkesčius. (rk)