Popiežius Benediktas XVI Baltuosiuose Rūmuose

Trečiadienio ryte, 10,30 vietos laiku (17,30 Lietuvos laiku) popiežius Benediktas XVI susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Džordžu Bušu, jo žmona, prezidento aplinka bei Bažnyčios JAV atstovais.

Pirmoji JAV pora Šventąjį Tėvą jau buvo pasitikusi oro uoste antradienio pavakare, tačiau tuoj po trumpo ir privataus pokalbio popiežius Benediktas XVI išvyko į Vašingtono nunciatūros būstinę ilsėtis po ilgos kelionės.

Trečiadienio ryto susitikimas Baltuosiuose Rūmuose pradėjo oficialių susitikimų seriją. Čia Šventasis Tėvas, po prezidento Bušo pasveikinimo, pasakė savo pirmąją viešą kalbą, kurioje trumpai nusakė savo apaštalinės kelionės pobūdį, tikslus ir lūkesčius.

Padėkojęs JAV vadovui Šventasis Tėvas kalbėjo, jog yra laimingas galėdamas būti ne tik katalikų JAV, bet visų amerikiečių svečiu.

Atvykstu kaip draugas ir Evangelijos skelbėjas, kaip tas, kuris labai gerbia šią plačią pliuralistinę visuomenę, - sakė popiežius.

Pasak jo, nuo pat JAV gimimo pradžios laisvės paieškos vadovavosi įsitikinimu, kad principai, kurie valdo politinį ir socialinį gyvenimą, turi būti susieti su moraline tvarka, paremta Dievo Kūrėjo viešpatavimu. JAV įsteigusių dokumentų autoriai rėmėsi šiuo įsitikinimu, kada deklaravo „savaime akivaizdžią tiesą“, kad visi žmonės yra sukurti lygūs ir su nepažeidžiamomis teisėmis, besiremiančiomis prigimties įstatymu ir tos prigimties Dievu. Amerikos istorijos kelias išryškina sunkumus, kovas ir didelį intelektualinį bei moralinį pasiryžimą, būtiną visuomenės, besilaikančios tokių kilnių principų, sukūrimui.

Su džiaugsmu laukiu susitikimo ne tik su katalikų Amerikoje bendruomene, bet taip pat su kitomis krikščioniškomis bendruomenėmis bei šalyje esančių religinių tradicijų atstovais. Ne tik katalikai, bet visi tikintieji šioje šalyje, - tęsė popiežius, - rado galimybę garbinti Dievą pagal savo sąžinės paliepimus, tuo pat metu būdami priimti į konfederaciją, kurioje kiekvienas asmuo ar grupė gali būti girdimais.

Laisvė nėra tik dovana, bet taip pat kvietimas būti asmeniškai atsakingu. Amerikiečiai tai gerai žino – beveik kiekviename šalies mieste yra paminklų, kurie pagerbia visus paaukojusius savo gyvybę ginant laisvę, savame krašte ar kitur.

Laisvės gynimas reikalauja dorybės, autodisciplinos, pasiaukojimo dėl bendro gėrio ir atsakingumo jausmo už tuos, kurie silpniausi, drąsos įsipareigoti pilietiniame gyvenime, viešai ir racionaliai išreiškiant savo religinius įsitikinimus bei moralines vertybes. Laisvė kas kartą yra nauja, kiekvienai kartai ji vis iš naujo tampa iššūkiu, kuris turi būti nuolatos laimėtas gėrio naudai.

Popiežius Benediktas XVI priminė savo pirmtako Jono Pauliaus II konstatavimą, apmąstant laisvės dvasinę pergalę prieš totalitarizmą Lenkijoje ir Rytų Europoje, jog „pasaulyje be tiesos laisvė praranda savo pamatą“, jog „demokratija be vertybių gali prarasti savo sielą“. Šie žodžiai kažkiek panašūs į prezidento Vašingtono atsisveikinimo kalboje išsakytą įsitikinimą, jog religija ir moralė yra nepamainomi geros politikos ramsčiai.

Bažnyčia, savo ruožtu, trokšta prisidėti prie žmogaus asmens, sukurto pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, verto pasaulio kūrimo.

Galiausiai Šventasis Tėvas užsiminė apie savo vizitą Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke, tuo pat metu išsakydamas savo troškimą, jog ši tarptautinė organizacija būtų labiau girdima pasaulyje ir išpildytų visų pasaulio tautų teisėtus lūkesčius. (rk)