Gailestingumo Sekmadienio vidudienio malda

Sekmadienio vidudienio maldos susitikimas vyko Castelgandolfe. Visą Velykų oktavą popiežius praleido vasaros rezidencijoje, o į Vatikaną grįžo sekmadienį po pietų. Castelgandolfo vasaros rūmų kieme sakytos popiežiaus kalbos tema – Antrą Velykų sekmadienį švęsta Dievo Gailestingumo šventė.

2000 metų jubiliejaus metu mylimasis Dievo Tarnas Jonas Paulius II nustatė, kad sekmadienis po Velykų visoje Bažnyčioje būtų vadinamas ne tik sekmadieniu „In Albis“ (Atvelykiu), bet taip pat ir Dievo Gailestingumo sekmadieniu. Tai įvyko skelbiant šventąja seserį Faustiną Kovalską, kuklią lenkę vienuolę, gimusią 1905 metais ir mirusią 1938 metais, uolią Gailestingojo Jėzaus skelbėją. Gailestingumas – tai Evangelijos žinios branduolys, tai Dievo vardas, tai veidas, kuriuo Dievas pirmiausia apsireiškė Senojoje Sandoroje ir galiausiai pilnutinai Jėzuje Kristuje, kuriančiosios ir atperkančiosios Meilės įsikūnijime. Šita gailestingoji meilė spindi ir Bažnyčios veide, apsireškia sakramentuose, ypač Susitaikinimo sakramente, asmeniškai ir bendruomeniškai vykdomuose artimo meilės darbuose. Visa ko Bažnyčia moko ir ką daro liudija Dievo gailestingumą žmogui. Jei Bažnyčia kartais turi priminti užmirštą tiesą ar išduotą gėrį, ji visuomet tai daro skatinama gailestingosios meilės, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų. Iš Dievo gailestingumo, sutaikinančio širdis, teka taip pat ir tikroji pasaulio taika, skirtingų tautų, kultūrų ir religijų taikūs santykiai. Kaip sesuo Faustina, taip pat ir Jonas Paulius II buvo Dievo gailestingumo apaštalas. Neužmirštamą šeštadienio vakarą, 2005 metų balandžio 2-ąją, kai jis užmerkė akis šiam pasauliui, buvo Antrojo Velykų Sekmadienio vigilija ir daugelis atkreipė dėmesį į ypatingą sutapimą, kuriame susijungė Mergelei Marijai skirtas pirmasis mėnesio šeštadienis ir Dievo Gailestingumo sekmadienis. Iš tiesų čia ir glūdi to ilgo ir daugiaformio pontifikato esmė. Jo misiją tarnauti Dievui, žmogui ir pasaulio taikai reziumuoja žodžiai, ištarti Krokuvos Lagievnikuose 2002 metais inauguruojant didžiąją Dievo Gailestingumo šventovę: „Dievo gailestingumas yra vienintelis žmonių vilties šaltinis“. Jo skelbta žinia, panašiai kaip ir šventosios Faustinos, rodo mums Kristaus veidą, tobulai apreiškiantį Dievo gailestingumą. Nuolatos kontempliuoti šį veidą – tokį palikimą mes paveldėjome iš Jono Pauliaus II. Priimame šį raginimą ir patys jį skelbiame. Į Dievo gailestingumo slėpinį mūsų dėmesys bus sutelktas artimiausiomis dienomis, kai Romoje švęsime Pirmąjį pasaulinį apaštališkąjį Dievo gailestingumo kongresą. Jis prasidės Mišiomis, kurias aukosiu trečiadienį, balandžio 2-ąją, minint maldingos Jono Pauliaus II mirties trečiąsias metines. Melskime, kad šį kongresą globotų Švenčiausioji Mergelė Mater Misericordiae. Prašykime jos užtarimo didžiajam pasaulio taikos stiprinimo darbui, idant Dievo gailestingumas įvykdytų tai, kas žmogaus jėgoms neįmanoma, kad įkvėptų drąsos kalbėtis ir susitaikinti.

Drauge su maldininkais, sekmadienio vidudienį buvusiais Castelgandolfo vasaros rūmų kieme, sukalbėjęs Velykų antifoną „Regina Caeli“, popiežius Benediktas XVI kreipėsi į tuo pat metu Romoje Šv. Petro aikštėje buvusius maldininkus, atėjusius iš netoli Vatikano, Šv. Dvasios bažnyčioje kardinolo Tarcisio Bertone aukotų Gailestingumo sekmadienio Mišių. Brangieji broliai ir seserys,- sakė Benediktas XVI,- šv. Faustinos ir Dievo Tarno Jono Pauliaus II užtarimas tepadeda jums būti tikraisiais gailestingosios meilės liudytojais. (jm)