Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatai sprendžia tarpusavio nesutarimus dėl požiūrio į popiežiaus tarnystę ir dėl Estijos stačiatikių bendruomenių

Trečiadienį, kovo 26 dieną, Ciuriche įvyko Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatų atstovų susitikimas, kuriame pradėta spręsti dviejų pagrindinių ortodoksų Bažnyčių nesusipratimus, išryškėjusius pernai Italijos Ravenos mieste vykstant Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo mišriosios komisijos asamblėjai.

Priminsime, kad Ravenos susitikimo metu buvo priimtas labai svarbus katalikų ir ortodoksų ekumeninio dialogo dokumentas, kuriuo buvo pripažintas popiežiaus autoriteto reikalingumas ir naudingumas visiems krikščionims. Šį bendrąjį dokumentą, drauge su katalikų atstovais, pasirašė visi asamblėjoje dalyvavę daugumos ortodoksų Bažnyčių atstovai, išskyrus tik Maskvos patriarchato atstovus, kurie, nesutardami su Konstantinopolio patriarchatu dėl Estijos ortodoksų bendruomenės statuso, Ravenos susitikime nedalyvavo, ar tiksliau tariant, buvo į Raveną atvykę, bet pirmąją asamblėjos dieną iš jos pasitraukė. Tad dokumentą, katu su katalikais, pasirašė Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kipro, Graikijos, Lenkijos, Albanijos, Čekijos, Slovakijos, Suomijos ir Estijos ortodoksų Bažnyčių atstovai. Maskvos atstovai, Ravenos asamblėjoje nedalyvavę, pažadėjo be jų priimtą dokumentą atidžiai išstudijuoti ir vėliau pareikšti savo nuomonę.

Maskvos patriarchato atstovų nedalyvavimo Ravenos asamblėjoje priežastis, o gal tik pretekstas, buvo Konstantinopolio patriarcho sprendimas pakviesti į asamblėją Talino vyskupą Steponą, vadovaujantį nuo Maskvos nepriklausai Estijos stačiatikių bendruomenei. Maskvos patriarchatas šį vyskupą ignoruoja, o teisėtu Talino vyskupu laiko savo paskirtąjį Kornelijų.

Šito dualizmo ištakos siekia praėjusio šimtmečio trečiojo dešimtmečio pradžią. Po bolševikų revoliucijos Rusijoje buvo beveik visiškai sunaikinta ortodoksų Bažnyčios struktūra, išžudyta dauguma vyskupų. Bolševikų teroras nepalietė už komunistinės Rusijos ir vėliau Sovietų Sąjungos ribų gyvavusių Maskvos patriarchatui pavaldžių ortodoksų vyskupijų. Kaip tik tuo metu Talino metropolitas Aleksandras pasiprašė Konstantinopolio globos. Konstantinopolio Bažnyčios Sinodas 1923 metų liepos 7 dieną paskelbė iškilmingą sprendimą, suteikiantį Talino vyskupui Aleksandrui savarankiško Talino ir visos Estijos metropolito titulą. 1940 metų birželį Sovietų Sąjungai okupavus Estiją, Stalino laikais atkurtas Maskvos patriarchatas pareikalavo, kad beveik du dešimtmečius savarankiškai veikusi Estijos ortodoksų Bažnyčia pripažintų Maskvos patriarchato valdžią, tačiau Talino metropolitas nesutiko. Karo pabaigoje metropolitas ir nemaža dalis dvasininkijos pasitraukė į Švediją ir ten atkūrė savarankiškos Estijos stačiatikių Bažnyčios Sinodą. Po metropolito Aleksandro mirties, tremtyje veikiančiai Estijos ortodoksų Bažnyčiai vadovavo Konstantinopolio patriarcho skiriami vietininkai. Tuo tarpu sovietų valdomoje Estijoje Maskva paskyrė naują savo metropolitą. Pasibaigus komunistų valdymui, Estijoje atgijo ir ortodoksų Bažnyčios savarankiškumo šalininkai. 1996 metais Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus II iškilmingu aktu paskelbė, kad 1923 metų sprendimas suskurti savarankišką bendruomenę galioja ir nauju savarankiškos Estijos ortodoksų Bažnyčios Talino metropolitu paskyrė iš Kipro kilusį vyskupą Steponą. Maskva, žinoma, nei savarankiškos bendruomenės, nei jos metropolito nepripažįsta.

Trečiadienį Ciuriche įvykusiame Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatų atstovų susitikime žengtas turbūt ganėtinai svarbus žingsnis dviejų svarbiausių ortodoksiškų Bažnyčių ginčo sprendimo linkme, nes baigiamajame susitikimo dokumente tvirtinama, kad abu patriarchatai nori išspręsti nesutarimą ir kad tuo tikslu įsipareigoja pradėti svarstyti dviejų Estijos metropolijų juridinį statusą ir taip pat ginčus dėl nekilnojamo turto. Tame pačiame baigiamajame dokumente, kalbant apie popiežiaus autoriteto pripažinimą, sakoma, jog buvo konstatuotos skirtingos Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatų nuomonės, tačiau abi Bažnyčios yra pasiryžusios tęsti diskusijas. (jm)