Šventojo Sosto atstovas JTO: tarpkultūrinis dialogas ir žmogaus teisės, rasizmas ir netolerancija

Arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO) Ženevoje ir Šventojo Sosto delegacijos vadovas, VII-oje JTO Žmogaus teisių tarybos sesijoje dviejuose pareiškimuose išsakė Šventojo Sosto poziciją keliais aktualiais klausimais apie tarpkultūrinį dialogą, žmogaus teises, rasizmą ir netolerancijos formas.

Pirmajame pasisakyme arkivyskupas Tomasi pasiūlė kelias pastabas apie tarpkultūrinį dialogą ir žmogaus teises.

Jis sveikino Žmogaus teisių taryboje prasidėjusius debatus ir nuomonių apsikeitimus apie žmogaus teisių šaknis. Pranešėjai pateikė keletą prielaidų apie žmogaus teisių pradžią iš regioninės kultūros, pilietybės sąvokos ar religinio pasaulėvaizdžio.

Anot arkivyskupo Tomasi, yra naudinga susipažinti su skirtingomis pozicijomis, tačiau tuo pat metu neišleisti iš akių to, kas yra pirmiau už visus skirtingumus – mums visiems bendrą žmogiškumą. Jei žmogaus asmuo yra visų moterų ir vyrų turimo orumo pagrindas, tada tai geras pamatas bendram veiksmui.

Tačiau asmens akcentavimas neturi būti prilyginamas gryno individualizmo pateisinimui. Juk asmeniu tampama tik santykyje su kitais, procese, kuris prasideda nuo natūralios šeimos. Nuo to negali būti atskiriamos pareigos ir atsakomybės. Kiekviena teisė atitinka vieną ar kitą pareigą. Šitoje teisių ir pareigų sąveikoje, siekiant bendrojo gėrio, bendruomenės yra formuojamos ir apsaugojamos.

Uždavinys yra šis: kaip sukurti aplinką, kurioje asmuo galėtų augti nediskriminuojamas? Religijos laisvė neretai yra tokios aplinkos, palankios tiek asmenims, tiek bendruomenėms, simbolis.

Antrajame pasisakyme Šventojo Sosto atstovas aptarė rasizmo, ksenofobijos ir netolerancijos problemas.

Arkivyskupas Tomasi apgailestaudamas konstatavo, kad rasizmu motyvuota diskriminacija tebėra paplitusi šiandienos pasaulyje, įvairiais būdais žemina asmenis ir net paverčia juos vergais. Pavyzdžių yra kiekviename žemės kampelyje, nepaisant to, kad rasizmo, ksenofobijos ir netolerancijos pasmerkimas yra tapęs visuotiniu įsitikinimu, nepaisant antidiskriminacinių įstatymų.

Kaip realiai spręsti diskriminacijos problemą? Išeitis gali būti rasta žmogaus teisių gerbime: ne radikalioje asimiliacijoje ar atskyrime, tačiau remiantis bendromis vertybėmis, išreiškiamomis žmogaus teisėmis. Vien tolerancijos nepakanka.

Arkivyskupas Tomasi pabrėžė, kad problemų sprendimo prielaida yra galėjimas pasidalinti pažinimu ir pasiūlymais, kitaip tariant, kalbėjimo ir publikacijos laisvės, teisės būti informuotam apie viešus įvykius ir pan. Būtų naudingiau, jei vietoje „civilizacijų susidūrimo“ ir fobinės kalbos naudojimo, būtų skleidžiamos ir įtvirtinamos žmogaus teisės.

Šventojo Sosto atstovas galiausiai pabrėžė, kad religijos laisvė yra žmogaus teisių visumos dalis, neatskiriama, visuotinė ir sąveikaujanti su kitomis teisėmis. Neretai rasinio ir religinio pobūdžio diskriminacijos yra susijusios.

Be įstatymų, su rasizmu ir netolerancija reikia kovoti auklėjimu, kuris teikia reikiamą pažinimą, kuria pasitikėjimą. Auklėjimo darbe, nuostatų formavime ir širdžių atvėrime daug ką gali nuveikti ir religijos. (rk)