Popiežius Benediktas XVI šventė trečiąsias savo pontifikato Velykas. Šeštadienio naktį
Šv. Tėvas Vatikano bazilikoje vadovavo Velykų nakties budėjimui. Velykų sekmadienio
rytą Šv. Petro aikštėje aukojo dienos Mišias, o joms pasibaigus, sekmadienio vidudienį,
perskaitė visam pasauliui skirtą savo velykinį kreipimąsi, 63 kalbomis palinkėjo viso
pasaulio katalikams „linksmų šventų Velykų“ ir suteikė Apaštališkąjį palaiminimą Urbi
et Orbi – Romai ir visam pasauliui.
Popiežiaus sveikinimas lietuvių kalba:
Velykinės
žinios Urbi et Orbi vertimas
„Resurrexi, et adhuc tecum sum. Alleluia! – Prisikėliau
ir dabar visada esu su tavimi. Aleliuja“. Brangieji broliai ir seserys, nukryžiuotas
Jėzus prisikėlė ir šiandien jis mums kartoja šitą džiugią žinią – Velykų žinią. Priimkime
ją nuoširdžiai nustebę ir dėkingi!
„Resurrexi et adhuc tecum sum - Prisikėliau
ir dabar visada esu su tavimi. Šitie 138 psalmės žodžiai skamba šiandienių Mišių pradžioje.
Juose, tekant Velykų saulei, Bažnyčia atpažįsta Jėzaus balsą, kuris keldamasis iš
numirusiųjų, kupinas džiaugsmo ir meilės, kreipdamasis į Tėvą, sušunka: Mano Tėve,
štai aš. Prisikėliau ir dabar esu ir visada būsiu su tavimi. Tavo Dvasia manęs niekada
nepaliko. Tai padeda mums naujai suprasti ir kitus psalmės žodžius: „Jei į dangų užžengčiau,
tu būtum ten, jei Šeole pasikločiau lovą, tu būtum ten. Juk tau pati tamsa nėra tamsi
ir naktis šviečia kaip diena“ (Ps 138, 8.12). Iš tiesų taip yra: iškilmingo Velykų
nakties budėjimo metu sutemos virsta šviesa, naktis pasitraukia ir prasideda nesibaigianti
diena. Įsikūnijusio Dievo Žodžio mirtis ir priskėlimas – tai nepranokstamos meilės
įvykis, iš vergavimo nuodėmei ir mirčiai mus išvadavusios Meilės pergalė. Ji pakeitė
istorijos tėkmę, suteikė žmogaus gyvenimui naują ir nesibaigiančią prasmę ir vertę.
„Prisikėliau
ir dabar visada esu su tavimi“. Šie žodžiai mus ragina kontempliuoti prisikėlusį Kristų,
kviečia ir mūsų širdis prabilti šiuo balsu. Jėzaus iš Nazareto išganomosios aukos
galia mes tapome Dievo įsūnytais vaikais. Dabar ir mes galime dalyvauti šiame slėpiningame
Jo pokalbyje su Tėvu. Prisimename tą dieną kai jis jo klausantiesiems kalbėjo: „Viskas
man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas
nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti“. (Mt 11, 27). Šia prasme suprantame,
jog prisikėlusio Jėzaus Tėvui tarti žodžiai „dabar visada esu su tavimi“, liečia ir
mus, kurie esame Dievo vaikai ir „Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame,
kad su juo būtume pagerbti“ (Rm 8, 17). Kristaus mirties ir prisikėlimo dėka, taip
pat ir mes šiandien keliamės naujam gyvenimui, ir mes kratu su Kristumi balsiai sakome,
kad norime visada būti su Dievu, be galo geru ir gailestingu mūsų Tėvu.
Žengiame
į Velykų slėpinio gelmę. Nuostabus Jėzaus prisikėlimo įvykis – tai pirmiausia meilės
įvykis: meilės Tėvo, kuris atiduota savo Sūnų dėl pasaulio išganymo; meilės Sūnaus,
kuris dėl mūsų visų paklūsta Tėvo valiai; Šventosios Dvasios meilės, kuri prikelia
Jėzų iš numirusių perkeistame jo kūne. Tai Tėvo meilė, kuri „apkabina“ Sūnų ir jį
apgaubia savo šlove; tai meilė Sūnaus, kuris Šventosios Dvasios galia grįžta pas Tėvą
apsivilkęs perkeistu mūsų žmogiškumu. Šiandienė iškilmė, kurioje išgyvename absoliučią
ir nepaprastą Jėzaus prisikėlimo patirtį, ragina mus atsiversti į Meilę; ragina mus
gyvenime atmesti neapykantą ir egoizmą ir klusniai sekti dėl mūsų išganymo paaukoto
Avinėlio pėdomis, sekti „romiu ir nuolankiaširdžiu“ Išganytoju, kuris yra „atgaiva
mūsų sieloms“ (pal. Mt 11, 29).
Broliai ir seserys, visų pasaulio kraštų krikščionys,
vyrai ir moterys, nuoširdžiai atviri tiesai! Nieks teneužsklendžia savo širdies šios
išganingos meilės visagalybei! Kristus visiems mirė ir prisikėlė; jis yra mūsų viltis!
Tikra viltis kiekvienam žmogui. Kaip kitados Galilėjoje, prieš grįžimą pas Tėvą, siuntė
apaštalus, taip šiandien ir mus prisikėlęs Jėzus siunčia visur būti jo vilties liudytojais
ir pažada: Štai aš esu su jumis visada, per visas dienas iki pasaulio pabaigos (pal.
Mt 28, 20). Sielos akimis žiūrėdami į jo perkeisto kūno šlovingas žaizdas, galime
suprasti kančios prasmę, galime gydyti daugybę taip pat ir mūsų laikų žmonijoje kraujuojančių
žaizdų. Jo šlovingose žaizdose atpažįstame neišdildomus ženklus begalinio Dievo gailestingumo,
apie kurį kalba pranašas: Jis yra tasai, kuris gydo sužeistas širdis, gina silpnuosius
ir skelbia vergų išvadavimą, guodžia liūdinčiuosius ir vietoj gedulo rūbo duoda džiugesio
aliejaus, džiaugsmo giesmę vietoj liūdinčios širdies (pal. Iz 61, 1.2.3). Jei artinamės
prie jo nuolankiai pasitikėdami, jo žvilgsnyje matome atsakymą į giliausią mūsų širdies
troškimą: pažinti Dievą ir užmegzti su juo gyvą ryšį, kuris pripildytų jo meilės mūsų
gyvenimą, mūsų asmeninius ir visuomeninius santykius. Dėl to žmonijai reikia Kristaus:
Jis yra mūsų viltis, kuria esame išgelbėti (pal. Rm 8, 24).
Kiek kartų žmogaus
santykius su kitu žmogumi, grupės su grupe, tautos su tauta, ženklina ne meilė, bet
egoizmas, neteisybė, neapykanta ir smurtas! Tai visuose planetos kampeliuose atsivėrusius
ir kraujuojančios žmonijos žaizdos, dažnai nežinomos arba sąmoningai slepiamos. Tai
kūno ir sielos žaizdos, dėl kurių kenčia daugybė mūsų brolių ir seserų. Jos laukia
atgaivos ir pagydymo šlovingomis prisikėlusio Viešpaties žaizdomis (pal. 1 Pt 2, 24-25)
ir solidarumu tų žmonių, kurie sekdami jo pėdomis ir jo vardu, meilės darbais kuria
teisingumą, skleidžia aplink save šviesius vilties ženklus, ypač krauju pasruvusiose
konfliktų vietose ir visur, kur trypiamas ir niekinamas žmogaus asmens orumas. Trokštame,
kad būtent ten daugėtų nuolankumo ir atlaidumo liudijimų.
Brangūs broliai ir
seserys, leiskime, kad mus nutviekstų akinanti šios iškilmingos dienos šviesa; nuoširdaus
pasitikėjimo kupini atsiverkime prisikėlusiam Kristui, kad atnaujinanti Velykų slėpinio
jėga paliestų kiekvieną mūsų, mūsų šeimas, mūsų miestus ir mūsų valstybes. Tepaliečia
ji visą pasaulį. Kaip gi šią akimirką neprisiminti kai kurių Afrikos regionų, visų
pirma Darfuro ir Somalio, kenčiančiųjų Artimųjų Rytų, visų pirma Šventosios Žemės,
Irako ir Libano, ir galiausiai Tibeto. Raginu siekti šioms šalims tokių sprendimų,
kurie išsaugotų gerovę ir taiką. Velykų malonių pilnatvės prašykime užtariant Mergelei
Marijai, kuri dalijosi nekalto nukryžiuoto savo Sūnaus kančia, o taip pat neapsakomu
jo prisikėlimo džiaugsmu. Dalyvaudama Kristaus šlovėje, jinai mus tesaugo ir teveda
broliško solidarumo ir taikos keliu. Tai mano velykiniai linkėjimai jums, čia esantiems
ir visų tautų ir kontinentų vyrams ir moterims prie radijo ir televizijos imtuvų.
Džiugių Velykų!