Penktadienio vakarą popiežius Benediktas XVI dalyvavo Kryžiaus kelio pamaldose Romos
Koliziejuje. Honkongo vyskupo kardinolo Zen Zekiuno parengtuose mąstymuose buvo paminėtas
ir Lietuvos Kryžių kalnas.
Popiežius Benediktas XVI Didžiojo penktadienio vakarą dalyvavo Kryžiaus kelio pamaldose,
kaip kasmet, vykusiose prie Romos Koliziejaus, pirmųjų krikščionių kankinystės vietoje.
Šiemet Šv. Tėvas pats kryžiaus nenešė, o pamaldos dalyvavo stovėdama prie Maksencijaus
bazilikos griuvėsių, ant kalvos šalia Koliziejaus.
Meditacijas šiemetiniam
Kryžiaus keliui, kaip jau minėta mūsų laidose, parengė Honkongo vyskupas kardinolas
Josephas Zen Zekiunas. Kinijos Bažnyčios balsas skambės po Koliziejaus arkomis – taip
kardinolas prieš kelias dienas Vatikano radijui duotame interviu kalbėjo apie savo
parengtus mąstymus keturiolikai Kryžiaus kelio stočių. Ir iš tiesų kardinolo parengtuose
tekstuose netrūko užuominų apie dabartinę Kinijos katalikų padėtį, kuri kelis kartus
drąsiai pavadinta kankinyste. Taip pat ir Vatikano leidyklos išleista Kryžiaus kelio
pamaldų knygutė su kardinolo meditacijų tekstais iliustruota kinų katalikų krikščioniško
meno pavyzdžiais. Knygutėje reprodukuota keturiolika tapybos ir grafikos kūrinių,
kurių originalai saugomi misionierių verbitų kongregacijos archyve. Verbitų kongregaciją
– Dievo Žodžio draugiją – 1875 metais įkūrė vokietis kunigas šventasis Arnoldas Janssenas.
Nuo pat pradžių verbitai buvo misionieriai Kinijoje. Be kita ko, jie įkūrė vadinamąją
Pekino mokyklą – krikščioniškojo meno studiją, kurioje darbavosi vietiniai kinų menininkai.
Praėjusio šimtmečio penktame dešimtyje Kinijos įsigalėjus komunistų režimui verbitai
buvo išvaryti. Nemažai Pekine sukurtų kiniško krikščioniško meno kūrinių jie sugebėjo
išgelbėti ir dabar jie saugomi kongregacijos archyve Romoje.
Kardinolo Zen
Zekiuno meditacijose paminėtas ir Lietuvos Kryžių kalnas. Septintosios Kryžiaus kelio
stoties meditacijoje, kurioje apmąstoma kaip Jėzus ima ant pečių savo kryžių, kardinolas
rašo: „Turime prieš akis popiežių Joną Paulių II, kopiantį į Kryžių kalną Lietuvoje.
Kiekvienas tų kryžių gali papasakoti savo istoriją – kančios ir džiaugsmo, pažeminimo
ir pergalės, mirties ir prisikėlimo istoriją“. Iš tiesų tai tik trumpa užuomina. Bet
antra vertus, ji liudija, kad Lietuvos Kryžių kalno vaizdinys jau priklauso savaime
suprantamų visuotinės Bažnyčios naudojamų simbolių lobynui.
Kryžiaus kelio
pabaigoje į maldininkus kreipėsi popiežius Benediktas XVI: „Kryžiaus keliu einantys
visų laikų žmonės, sutaikinti ir atpirkti Kristaus krauju, yra tapę Dievo bičiuliais,
dangiškojo Tėvo vaikais. „Bičiuli!“ – šitaip Jėzus kreipiasi į Judą, dramatiškai paskutinį
kartą bandydamas jį paraginti atsiversti. Jis mus visus vadina bičiuliais, nes jis
pats yra tikras visų mūsų bičiulis. Deja, ne visi žmonės sugeba suprasti šitą begalinę
mums visiems skirtą Dievo meilę. Dievas neskirsto žmonių į rases ir kultūras. Jėzus
mirė, idant išvaduotų visą žmoniją iš Dievo nepažinojimo tamsybės, iš smurto ir keršto,
iš vergavimo nuodėmei. Kryžiaus dėka mes visi esame broliai“. (jm)