Dar keletas klausimų naujajam jėzuitų vyresniajam

Kovo pradžioje pasibaigė Jėzaus Draugijos generalinė kongregacija, trukusi du mėnesius, sukvietusi visų kraštų, kuriuose jėzuitai gyvena ir dirba, atstovus. Buvo svarstomi ilgalaikiai jėzuitų ordino klausimai, o naujuoju Jėzaus Draugijos vyresniuoju išrinktas Adolfo Nicolas, gimęs Ispanijoje, tačiau didžiąją gyvenimo dalį, kelis dešimtmečius, praleidęs Azijos kraštuose.

Vatikano Radijui, Šventojo Sosto dienraščiui „l’Osservatore Romano“ ir Vatikano televizijos centrui t. Nicolas šeštadienį davė dar vieną bendrą interviu, papildantį ankstesnius jo pasisakymus, susumuojantį kai kuriuos Jėzaus Draugijos generalinės kongregacijos rezultatus.

Vienas iš svarbiausių klausimų t. Nicolas buvo šis: kokia trečiojo tūkstantmečio jėzuito tapatybės vizija iškilo generalinės kongregacijos darbuose?

Vaizdinys, kuris gerai išreiškia ką jėzuitai galvoja ir ko nori, - atsakydamas sakė t. Nicolas, - yra vaizdinys žmonių, kurie žino, jog yra pašaukti sunkiai misijai. Šiandien Bažnyčiai yra sunkiau būti pasaulyje, dialoguoti su pasauliu ir atsiliepti į kvietimą popiežiaus, besiviliančio, jog esame tie žmonės, kurie eina prie sienų: prie kultūros, kitų religijų, mokslo, ateizmo sienų, prie visų sienų. Tad tapti jėzuitu visada buvo sunku, tačiau dar sunkiau šiandien. Tai tokia misija, kuriai reikia visiško atsidavimo ir naujo mobilumo.

Komentuodamas „veikimą prie sienų“, jėzuitų vyresnysis paminėjo visas tas galimas problemas, kurios gali kilti: visų pirma, iš skirtingų kalbų naudojimo kylantis nesusikalbėjimas, taip pat įspūdis, jog jėzuitai yra atitolę nuo centro ir galbūt netgi pavojingi. Galų gale, kartais asmeniškai yra nelengva būti prie sienų.

Per Jėzaus Draugijos generalinės kongregacijos debatus buvo iškelta pašaukimų mažėjimo problema ir iš to išplaukiančios pasekmės. Antai, per pastarąsias kelias dešimtis metų jėzuitų skaičius sumažėjo dvigubai, o darbų ir įsipareigojimų skaičius tik didėjo.

Komentuodamas pašaukimų skaičiaus kritimą, t. Nicolas pažymėjo, jog tai priklauso nuo įvairių faktorių, kurie įtakoja ne tik jėzuitus, bet ir kitas religines kongregacijas. Tradicinės katalikybės šalys patyrė sociologinį pokytį: šeimos su dideliais sunkumais turi tik vieną, du vaikus arba iš viso neturi. Tad tėvams nesinori išleisti vienintelį vaiką į vienuolius, kunigus, jėzuitus. Reikšmingas taip pat ir bažnytinis pokytis: po Vatikano II susirinkimo buvo išplėtotas pasauliečių pašaukimas. Tai tikras pašaukimas, galintis apimti visą gyvenimą visai netampant kunigu ar vienuoliu.

Šiandien pašaukimų daugiau neturtingose šalyse, kuriose šeimos turi daug vaikų konstatavo t. Nicolas, pabrėžęs taip pat būtinybę gerai ištirti tuos pašaukimus: be galo svarbu, kad kandidatų motyvacija būtų gryna, neatmiešta kitais motyvais.

Sociologiniai ir demografiniai pokyčiai verčia taip pat galvoti, kaip atnaujinti jėzuitų formaciją. T. Nicolas pažymėjo, kad jo jaunystės laikais buvo normalu į jėzuitus įstoti 17 metų, kaip ir jis pats. Šiandien stojama vyresnio amžiaus. Tai, iš vienos pusės, suteikia jaunuoliams galimybę padaryti atsakingesnį ir brandesnį pasirinkimą, tačiau, iš kitos pusės, formacijos perspektyvoje pradeda trūkti laiko pakankamam religiniam ir intelektualiniam ugdymui. Vyresnio amžiaus asmenys, įstoję į jėzuitus, nebeturi laiko giliai ir kompetentingai specializacijai kurioje nors srityje.

Jėzaus Draugijos vyresnysis taip pat pabrėžė, kad jėzuitai turi išlaikyti glaudų kontaktą su pasaulietiniais universitetais ir pasaulietinėmis disciplinomis. Jėzuitai turėtų papildomai studijuoti tuose universitetuose, jei nori pažinti mokslą, kultūrą.

T. Nicolas taip pat atsakė į klausimus apie jėzuitų veiklą Afrikoje ir Azijoje. Kalbant apie pirmąjį žemyną, jau du metus svarstomas projektas apie jėzuitų universiteto įkūrimą Afrikoje. Toks prašymas atėjo iš pačios Afrikos. Nereikia užmiršti, kad veikla Afrika jau seniai įvardinta, kaip Jėzaus Draugijos prioritetas.

Azija, tuo tarpu, yra visai skirtinga ir su visai skirtingais poreikiais. Anot t. Nicolas, laikas gali atverti dideles galimybes darbui. Tačiau tam, kad dirbtum – turi būti reikalingas, turi būti ekspertas vienoje ar kitoje srityje. Galbūt buvimas ekspertu, buvimas reikalingu Azijos kraštų augimui yra kelias jėzuitams bendradarbiauti su tais kraštais. (rk)