Bendroji audiencija. Katechezė apie Velykų tridienį ir popiežiaus sveikinimai lietuviams maldininkams

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams sakytoje pagrindinėje kalboje popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie svarbiausiomis liturginių metų dienomis – Didįjį ketvirtadienį, Didįjį penktadienį ir Didįjį šeštadienį švenčiamus išganymo slėpinius.

Šios dienos,- pradėjo audiencijos katechezę Šv. Tėvas,- vadinamos šventuoju tridieniu, nes šiomis dienomis mes prisiliečiame prie mūsų tikėjimo branduolio – Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo. Šios trys dienos, tai tarsi ištisa viena diena – visų liturginių metų ir viso Bažnyčios gyvenimo židinys. Baigdami Gavėnios kelią, kartu su Jėzumi įžengiame į Jeruzalę.

Didįjį ketvirtadienį Bažnyčia mini Paskutinę vakarienę, kurios metu kančios išvakarėse Viešpats įsteigė Eucharistiją ir kunigiškosios tarnystės sakramentą. Tą pačią naktį Viešpats taip pat mus davė naują broliškos meilės įsakymą. Žengiant į Velykų tridienį, ketvirtadienio rytą visose vyskupijų bendruomenės aukojamos Krizmos Mišios, kurių metu vyskupas su savo kunigais atnaujina šventimų dieną duotus pažadus. Mišių metu taip pat šventinami aliejai – katechumenų, ligonių ir Krizma. Rytinės Didžiojo ketvirtadienio Mišios yra ypatingas vyskupijos bendruomenės vienybės momentas: vyskupijos bendruomenė ir kunigija, susibūrusi aplink savo ganytoją, išpažįsta ir liudija ištikimybę Vyriausiajam Amžinajam Kunigui Kristui.

Didžiojo Ketvirtadienio vakarą aukojamomis Mišiomis prisimename Paskutinę vakarienę, kurios metu Viešpats mums davė išganymo maistą ir nemarumo vaistą – Eucharistiją, mūsų krikščioniško gyvenimo šaltinį ir viršūnę. Nuolankiu kojų plovimu apaštalams, Jėzus patvirtino meilės pirmumą, tos meilės, kurią jis tobulai paliudys save paaukodamas ant kryžiaus. Popiežius priminė labai prasmingą ir skatintiną tradiciją Didįjį Ketvirtadienį užbaigti Švenčiausiojo Sakramento adoracija ir pabūti su Jėzumi, krauju prakaituojančiu Alyvų darželyje.

Didįjį penktadienį minime Viešpaties kančią, nukryžiavimą ir mirtį. Šią dieną Mišios neaukojamos, o tikinčiųjų bendruomenė apmąsto pasaulį slegiančios nuodėmės ir blogio slėpinį bei medituoja Kristaus kančią, kuri vienintelė naikina pasaulio nuodėmę. Popiežius paminėjo įvairių tautų liaudies pamaldumo tradicijoje susiformavusius įvarius Viešpaties kančios maldingo meditavimo būdus, kurių labiausiai žinomas yra Kryžiaus kelias bei kai kuriose šalyse esančios Viešpaties kančios šventovės, vadinamos Kalvarijomis.

Didįjį šeštadienį Bažnyčia tyli. Laukdami prisikėlimo, tikintieji drauge su Mergele Marija meldžiasi ir medituoja tą didžiąją meilės ir gėrio jėgą, kurią atnešė į pasaulį Viešpaties kryžiaus auka. Didįjį šeštadienį ypatingas dėmesys skiriamas Susitaikinimo sakramentui. Visiems mums reikia pripažinti savo silpnumą ir išpažinti kaltes. Tai turime padaryti bent kartą per metus ir ypač Velykų išvakarėse, kad galėtume džiugiai švęsti Prisikėlimo džiaugsmo šventę.

Didžiojo šeštadienio vakarą prasideda Velyknakčio budėjimas, įvesdinantis į svarbiausią visų sekmadienių. Prie palaimintos ugnies susitelkusi Bažnyčia apmąsto Senosios ir Naujosios Sandoros pažadus. Nakties tyloje uždegama Velykų žvakė – prisikėlusio Kristaus simbolis – ir nuaidi Velykų žinia: Kristus tikrai prisikėlė, mirtis neturi jam galios. Savo mirtimi jis sunaikino blogį ir mums dovanojo tikrą gyvenimą. Nuo pat pirmųjų Bažnyčios istorijos amžių, šią naktį Krikšto sakramentu į tikinčiųjų bendruomenę priimami katechumenai.

Brangūs broliai ir seserys,- sakė Popiežius trečiadienio bendrosios audiencijos metu sakytos kalbos pabaigoje,- šiomis ypatingomis dienomis atnaujinkime pritarimą Dievo valiai, kaip Jėzus, kuris buvo ištikimas net iki kryžiaus aukos. Didžiojo ketvirtadienio ir Didžiojo penktadienio apeigos, Didžiojo šeštadienio tyla, iškilmingas Velykų nakties budėjimas tebūnie mums proga pagilinti mūsų krikščioniško pašaukimo prasmę, kurio šaltinis yra Velykų slėpinys. Visiems, jums, jūsų artimiesiems ir jūsų bendruomenėms linkiu džiugių šventų Velykų.

* * *

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo būrys maldininkų iš Lietuvos. Juos Šv. Tėvas pasveikino lietuvių kalba:

Nuoširdžiai sveikinu piligrimus lietuvius. Velykų Tridienio išvakarėse, dosniai atnaujinkime savąjį „taip“ Dievo valiai, kaip tai padarė Jėzus Kryžiaus auka. Linksmų Velykų!