Jaunimo Atgailos liturgija Vatikano bazilikoje su popiežiumi Benediktu XVI
Ketvirtadienio vakarą Šv. Tėvas Vatikano bazilikoje vadovavo atgailos liturgijai,
kuri buvo skirta Pasaulio jaunimo dienai besirengiančiam Romos vyskupijos jaunimui.
Pasaulio jaunimo diena kasmet minima Verbų sekmadienį, o šiemet kulminacinis Jaunimo
dienos renginys įvyks vasarą jaunimo iš viso pasaulio susitikime su popiežiumi Australijoje.
Po
Jaunimo dienos Kryžiaus pagarbinimo ir Žodžio liturgijos Romos vyskupijos jaunimas
dalyvavo Atgailos liturgijoje: bendroje išpažintyje, po kurios sekė individuali su
sakramentiniu nuodėmių išrišimu. Individualių išpažinčių tam skirtose bazilikos vietose
klausėsi Šv. Petro bazilikos nuodėmklausiai, taip pat Šv. Tėvas, kuris vienoje iš
bazilikos klausyklų suteikė Atgailos sakramentą pas jį išpažinties priėjusiems keliems
jauniems tikintiesiems. Kol buvo klausomasi individualių išpažinčių, apeigų dalyviai
giedojo Psalmes, klausėsi Šv. Rašto, Bažnyčios tėvų ir magisteriumo skaitinių. Apeigos
buvo užbaigtos Magnifikat giesme, Šv. Tėvo palaiminimu ir procesija į Šv. Lauryno
jaunimo centrą, esantį prie pat Bazilikos, į kurį buvo parneštas Jaunimo dienos Kryžius.
Už
žmogaus asmeninio pasisekimo fasado dažnai slypi tuščia egzistencija. Gali atrodyti,
kad tokiam žmogui nieko netrūksta. Tačiau jeigu jis neturi sielos, tuomet jam trūksta
visko. Savaime suprantama, kad žmogaus siela nėra kažkas, ko žmogus galėtų tiesiog
atsikratyti, nes būtent siela jį daro žmogumi. Tačiau yra baisi galimybė žmogui nužmogėti,
išlikti žmogumi išparduodant ir tuo pat metu prarandant savo žmoniškumą. Skirtumas
tarp buvimo žmogumi ir buvimu nežmogišku yra didžiulis, tačiau to neįmanoma įrodyti.
Nors išoriškai to nesimato, tačiau tai yra esminis dalykas. Tas pas pasakytina apie
Šventąją Dvasią. Nepamatysi ir neįrodysi ar ji įsismelkė į žmogų ar ne. Tačiau tai
perkeičia ir atnaujina visą žmogaus egzistencijos perspektyvą. Šv. Dvasia pakeičia
ne išorinę, o vidinę gyvenimo padėtį. Todėl reikalingas nuoširdus sąžinės patikrinimas
per susitaikymo tarnystę, per kurią išpažįstame nuodėmes, ryždamiesi visuomet ištesėti
atsivertimo kelyje. Tikrasis džiaugsmas kyla iš Dievo gailestingumo, jis užpildo mūsų
širdis ir sutaikina mus su Juo. Tai užkrečiantis džiaugsmas, - kalbėjo ketvirtadienį
Atgailos liturgijos dalyviams popiežius Benediktas XVI, drauge drąsindamas jaunimą
būti Dievo gailestingumo liudytojais. (sk)