Uždaryta Antiochijos šv. Petro grota

Šv. Petro Grota Turkijoje, viena iš seniausių pirmųjų krikščionių buveinių Antiochijoje, šiomis dienomis buvo uždaryta neapibrėžtam laikotarpiui. Uždaryti maldininkų ir turistų gausiai lankomą grotą Antiochijos kalnuose privertė rūpestis dėl žmonių saugumo pradėjus trūkinėti kanų olai ir kristi atplaišoms. Šv. Petro grota yra natūralus kalnų įdubimas vakarinėje Stauriso kalno pusėje. Pasak tradicijos, grotoje vietos tikinčiųjų pamaldoms vadovaudavęs apaštalas Petras, prieš atvykimą į Romą buvęs Antiochijos vyskupas. Grotos menėje su vietinės antiochiečių krikščionių bendruomenės nariais melsdavęsi ir apaštalas šv. Paulius, jo palydovai Barnabas ir evangelistas Lukas. Antiochija, dabartinė Antakija, rytinės Turkijos miestas prie pat Sirijos šiaurinės sienos, yra svarbus ir todėl, kad jame įsikūrę Jėzaus mokiniai pirmieji gavo krikščionių vardą. Grota yra 13 m. ilgio, 9,5 m. pločio ir kiek daugiau nei 7 m. aukščio. Ant grotoje įrengto altoriaus dar šiandien aukojamos šv. Mišios, tačiau oficialiai grota yra tik muziejus. Muziejaus direkcijos užsakymu kalno paviršius virš grotos fasado bus uždengtas saugos tinklu, nors anot vietinės katalikų parapijos klebono, kapucino tėvo Domenico Bertogli, šios priemonės nebus adekvačios krentantiems rieduliams sustabdyti. Todėl visai neaišku, kada Šv. Petro grota bus vėl atidaryta maldininkams ir kitiems lankytojams. Pirmykštės Antiochijos krikščionių bendruomenės, kuriai vadovavo Šv. Petras, laikais grota buvusi trumpesnė. Ją keliais metrais prailgino kryžiuočiai, įrengę menėje dvi arkas, susiekiančias su fasadu. Grotoje yra išlikę pirmykštės bendruomenės buvimo pėdsakai: grindinio mozaikos fragmentai prie slenksčio su krikščioniškais simboliais ir į šoną nuo altoriaus negausiai išlikę, tik deja beveik visiškai nublukę, sienų tapybos pavyzdžiai. Grotos architektūroje atsispindi skirtingų istorinių laikotarpių pėdsakai, liudijantys apie antikos laikų krikščionis, bizantiją, kryžiuočius ir galop įsigaliojusius musulmonus. Nors grotoje akivaizdi gausi krikščioniška ornamentika, tačiau šią krikščionims brangią vietą brangina taip pat ir musulmonai. Pagal vietinį paprotį, musulmonai grotoje lankosi ypač per Petrines, kai dalijami per apeigas pašventinti duonos kepalai ir švęstas vanduo, kurį geria ir neša ligoniams. Antiochijos, Šv. Petro grota dar brangesnė yra vietos katalikams ir ortodoksams, kurie joje Kalėdas ir Velykas švenčia kartu. (sk)