Vatikano Valstybės sekretorius konsekravo katalikų bažnyčią Azerbaidžano sostinėje

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone penktadienį Azerbaidžano sostinėje Baku vadovavo neseniai baigtos statyti Nekaltai Pradėtajai Mergelei Marijai dedikuotos bažnyčios konsekravimo iškilmei.

Tai vienintelė katalikų bažnyčia visame Azerbaidžane, pastatyta sklype, kurį Azerbaidžano prezidentas Geidaras Alijevas padovanojo katalikų bendruomenei kai 2002 metų gegužės mėnesį šalyje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Naujos bažnyčios statyba buvo pradėta 2005 metų rugsėjo mėnesį. Kertinį akmenį padėjo tąkart į Azerbaidžaną nuvykęs tuometis Tautų Evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Crescenzio Sepe.

Kardinolo Bertone vadovautoje bažnyčios konsekravimo iškilmėse dalyvavo dabartinis Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas; Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalių katalikų vyskupai; Baku stačiatikių vyskupas, Kaukazo islamo bendruomenių vadovas ir žydų bendruomenės atstovas.

Katalikų bažnyčios inauguravimo proga sakytoje kalboje kardinolas Bertone šiuos naujuosius maldos metus pavadino religinės tolerancijos Azerbaidžane simboliu. Kardinolas taip pat priminė šios naujos bažnyčios statybos istorinį kontekstą, visų pirma tai, jog būtent tokia buvo velionio prezidento Geidaro Alijevo intencija, kai jis nusprendė popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Azerbaidžane proga padovanoti vietinei mažajai katalikų bendruomenei sklypą bažnyčios statybai. Kardinolas Bertone taip pat atskirai pasveikino bažnyčios pašventinimo iškilmėje dalyvavusį Kaukazo musulmonų vadovą. Jo dalyvavimas šioje katalikams ypatingai džiugioje šventėje byloja, jog islamo bendruomenė brangina religinės tolerancijos vertybę.

Katalikai Azerbaidžane yra turbūt pati mažiausia religinė bendruomenė. Aštuonis su puse milijono gyventojų turinčiame Azerbaidžane šiuo metu yra tik apie tris šimtus katalikų.

Dauguma Azerbaidžano gyventojų išpažįsta islamą. Pasak tradicijos, krikščionybė dabartinio Azerbaidžano teritoriją buvo pasiekusi jau pirmaisiais amžiais, tačiau šiuo metu krikščionių daugumą sudarantys stačiatikiai atsikėlė iš Rusijos, kartu su geopolitine carinės imperijos plėtra. Pirmieji katalikai Azerbaidžane atsirado devynioliktojo amžiaus pradžioje. Dauguma jų buvo tremtiniai iš tuo metu Rusijos imperijos sudėtyje buvusių kraštų. Vietos katalikų rūpesčiu pačioje dvidešimtojo amžiaus pradžioje Baku buvo pastatyta neogotikinė bažnyčia, dedikuota Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Prieš pat bolševikinę revoliuciją, Baku katalikų bendruomenę sudarė du su puse tūkstančio narių. 1931 metais komunistų valdžia bažnyčią nugriovė ir išvežė į Sibiro lagerius paskutinį Baku katalikų kleboną kunigą Demurovą. Baku katalikų bendruomenė atgimė 1992 metais. Iš pradžių ji priklausė Kaukazo apaštališkajai administracijai, kurios vyskupas reziduoja Gruzijoje. 2000 metais buvo sukurta savarankiška misija „sui iuris“ ir jai vadovauti buvo paskirtas iš Slovakijos atvykęs misionierius salezietis kunigas Daniel Pravda. Neturėdami savo bažnyčios, Baku miesto katalikai rinkdavosi koplyčia pervestuose privačiuose namuose. Šiuo metu Azerbaidžano katalikų misijai vadovauja kitas salezietis iš Slovakijos kunigas Jan Čapla, jam talkina kiti keturi kunigai, šeši broliai vienuoliai ir keturios seserys. Nuo šio penktadienio Baku katalikai turi savo naują bažnyčią. (jm)