Baigėsi Vatikano Valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcisio Bertone vizitas Kuboje

Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone baigė savo oficialų vizitą Kuboje. Pagrindinis kelionės tikslas buvo pažymėti popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Kubą dešimtąsias metines. Nuo vasario 21-osios iki 26-osios kardinolas aplankė visas vietas, į kurias prieš dešimtį metų buvo nuvykęs Dievo Tarnas Jonas Paulius II; susitiko su Kubos Bažnyčios nariais, su valdžios atstovais ir Kuboje akredituotais diplomatais. Kardinolo vizitas Kuboje sutapo su pasikeitimu šalies valdžios viršūnėse. Tad paskutinę vizito dieną numatytas pasimatymas su prezidentu įvyko jau naujomis aplinkybėmis: kardinolą Bertone priėmė naujasis Kubos Valstybės tarybos pirmininkas Raul Castro, prieš keletą dienų perėmęs valdžią iš penkis dešimtmečius šalį valdžiusio brolio Fidelio Castro.

Vienas svarbiausių šios jau pasibaigusios kardinolo kelionės momentų buvo pirmadienį įvykęs susitikimas su Kubos užsienio reikalų ministru ir šalyje akredituotu diplomatiniu korpusu. Pastarojo susitikimo metu sakytoje kalboje kardinolas Bertone pateikė Bažnyčios mokymo apie jos santykius su pilietine visuomene bei krikščioniškos socialinės doktrinos sintezę.

Kaip Bažnyčia supranta savo santykius su pilietine visuomene ir politine bendruomene? Kokio bendradarbiavimo Bažnyčia siekia su valstybėmis? Į šiuos klausimus labai išsamiai atsako Vatikano II Susirinkimas. Ypač Susirinkimo konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et Spes. Kardinolas citavo dalį konstitucijos 76 skyriaus, kuriame sakoma: „Politinė bendruomenė ir Bažnyčia savo srityse yra viena nuo kitos nepriklausomos ir savarankiškos. Tačiau jos abi, nors ir skirtingu pagrindu, tarnauja tų pačių žmonių asmeniniam ir visuomeniniam pašaukimui. Šią tarnybą visų gerovei jos vykdys juo sėkmingiau, juo labiau abi, atsižvelgdamos į laiko ir vietos aplinkybes, stengsis sveikai viena su kita bendradarbiauti“. Ir Kuboje, kaip ir visame pasaulyje, - kalbėjo kardinolas, - Bažnyčia, vadovaudamasi Evangelijos tiesa, stengiasi savo veikla ir savo idėjomis prisidėti prie bendros gerovės kūrimo, visuomet gerbdama valstybės specifinę tapatybę ir jos įstatymus.

Kalbėdamas Kubos vyriausybės pareigūnų ir užsienio šalių diplomatų akivaizdoje, Vatikano Valstybės sekretorius priminė ir kitą Vatikano II Susirinkimo dokumentą – deklaraciją Dignitatis humanae, kalbančią apie valstybės pareigą neriboti iš žmogaus prigimties išplaukiančios kiekvieno asmens teisės į laisvę ir saviraišką. Valstybė yra atsakinga už savo piliečių ekonominę gerovę, už sveikatos apsaugą ir švietimą, už teisingumą žmonių tarpusavio santykiuose, tačiau kartu ji privalo gerbti ir žmogaus gyvenimo religinę dimensiją. O religijos laisvė, savo ruožtu, negali būti uždaryta vien tik žmogaus privatumo sferoje. Tikra ir autentiška religijos laisvė priklauso ne tik individui, bet taip pat šeimai ir tikinčiųjų bendruomenei.

Bažnyčia trokšta tarnauti visos visuomenės gerovei įgyvendindama katalikišką socialinę solidarumo ir artimo meilės doktriną, tačiau, kad ši misija būtų sėkminga, Bažnyčia reikia autentiškos veikimo laisvės. Pliuralistinėje visuomenėje, Bažnyčios balsas gali būti priimtas arba nepriimtas, tačiau jis niekados nekursto konfliktų.

Baigdamas savo kalbą kardinolas Bertone užsiminė apie šiomis dienomis įvykusius pasikeitimus Kubos valdžios viršūnėse. Šventasis Sostas ir visa tarptautinė bendruomenė linki sėkmės naujajai Kubos Valstybės tarybai, linki įsiklausyti į kiekvieno piliečio poreikius, nes visi šalies piliečiai turi teisę didžiuotis savo priklausymu kubiečių tautai, būti valdančiųjų gerbiami, vertinami ir atstovaujami. (jm)