Kaire vyksta Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos ir Al-Azhar universiteto bendrojo komiteto susitikimas

Vasario 25-26 dienomis Egipte, Kaire, vyksta kasmetinis Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos ir Al-Azhar universiteto bendrojo komiteto susitikimas. Jame dalyvauja ir kardinolas Jean Louis Tauran, tarpreliginio dialogo tarybos primininkas.

Kaip interviu Vatikano radijui paaiškino arkivyskupas Michael Louis Fitzgerald, apaštalinis nuncijus Egipte ir Šventojo Sosto atstovas Arabų valstybių lygoje, Tarpreliginio dialogo taryba yra ta institucija, per kurią popiežius koordinuoja kontaktus ir santykius su kitų religijų asmenimis. Iš kitos pusės, Al-Azhar universitetas yra ypač reikšmingas musulmonų sunitų centras su tūkstantmete istorija. Jame yra formuojamos ištisos kartos sunitų dvasininkų, atvykusių iš viso pasaulio.

Bendras Šventojo Sosto tarybos ir Al-Azhar universiteto komitetas buvo sukurtas prieš 10 metų, 1998-iais. Komitetas susitikimus rengia kasmet. Tad šis susitikimas bus jau 10-as ir vyks kontekste, kurį jau ne kartą turėjome progos priminti: 2006-ųjų metų rugsėjį popiežius Benediktas XVI perskaitė Regensburgo universitete plačiai nuskambėjusią paskaitą, kurioje, tarp daugelio kitų, buvo paliesta ir religijos santykio su prievarta tema. Neleistinai supaprastinus ir subanalinus popiežiaus mintis, ne be žiniasklaidos atsakomybės, musulmonų pasaulyje ši paskaita buvo pristatyta kaip kategoriškas išpuolis prieš musulmonus, tarsi popiežiaus akyse jie visi būtų nusikaltėliai. Nenuostabu, kad prieš taip pateiktą tariamą Šventojo Tėvo poziciją kilo masinių manifestacijų banga. Tačiau popiežiaus mintys apie religiją ir prievartą, pirmiausia skirtos krikščionybei Europos kontekste, susilaukė ir kitokio atsiliepimo nei demonstracijos. Praėjus mėnesiui po Regensburgo paskaitos 38 žinomi musulmonų mokslininkai, dvasininkai, juristai paskelbė viešą laišką, kuriuo replikavo į minėta paskaitą. Dar po metų, 2007 metų spalio mėnesį, jau 138 žinomi musulmonų pasaulio asmenys, daugiausia sunitai, bet taip pat ir šiitai, paskelbė dar vieną viešą laišką, adresuotą ne tik popiežiui, bet visų krikščioniškų Bažnyčių vadovams. Jame išplėtojama pirmojo laiško baigiamasis pasiūlymas: grįsti musulmonų ir krikščionių santykius dviem didžiaisiais įsakais, vienokia ar kitokia formuluote randamais Korane ir Biblijoje – įsaku mylėti Dievą ir įsaku mylėti artimą. Ši musulmonų iniciatyva neturi precedentų, todėl daugelis komentatorių pabrėžė, kad tiesiog negalima į ją neatsiliepti.

2007 metų lapkritį Vatikano valstybės sekretorius popiežiaus vardu paskelbė trumpą atsakomąjį laišką, iš kurio galima paminėti tris dalykus: pirma, popiežius pasiūlė gilų dialogą, kuriame katalikų Bažnyčios pusę atstovautų islamo ir arabų studijose specializuoti ekspertai; antra, pasiūlė tokias temas dialogui: pagarba kiekvieno žmogaus orumui, objektyvaus kitos religijos pažinimo galimybė, jaunų kartų abipusė pagarba ir vienas kito priėmimas; trečia, popiežius pakvietė Vatikane apsilankyti musulmonų delegaciją, sudarytą iš minėto musulmonų laiško signatarų. Netrukus, galbūt balandžio pradžioje, į Vatikaną turi atvykti keli musulmonų atstovai, kurie derins konkretų musulmonų delegacijos susitikimo su popiežiumi laiką.

Štai toks yra bendro katalikų ir musulmonų sunitų institucijų komiteto susitikimo kontekstas. Turbūt nereikia abejoti, kad komiteto posėdžiuose būsimas musulmonų delegacijos ir popiežiaus susitikimas bus viena iš svarbiausių temų.

Kaip minėta, komitete dalyvauja ir katalikų delegacijai vadovauja kardinolas Tauran. Verta prisiminti, kad jis Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininku buvo paskirtas 2007 metų birželio 25, o pareigas oficialiai perėmė nuo tų pačių metų rugsėjo. Žinoma, kardinolo Tauran paskyrimas į šias pareigas nebuvo atsitiktinis. Kardinolas Tauran daug metų darbavosi Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje ir yra patyręs diplomatas, 1990 –ais paskirtas Šventojo Sosto sekretoriumi santykiams su valstybėmis (Vatikano užsienio reikalų ministru). Nemaža dalis Tauran diplomatinio darbo ir specialių misijų vyko būtent Artimuosiuose Rytuose, kur jis pirmu asmeniu galėjo susipažinti su islamo aplinka, musulmonų požiūriu ir jautrumu.

Po misijos Kaire kardinolo Tauran laukia kiti svarbūs susitikimai ir kontaktai su musulmonų pasauliu. Numatyta kardinolo kelionė į Libiją, kur jis aplankys vieną didžiausių musulmoniškų humanitarinių organizacijų „World islamic call society“, taip pat į Jordaniją, į sostinę Amaną, kur Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas pakviestas apsilankyti Karališkajame tarpreliginių studijų institute. (rk)