Tarptautinis suvažiavimas apie Artimųjų Rytų krikščionių vaidmenį musulmonų pasaulyje

Trečiadienį Šv. Egidijaus bendruomenė Romoje surengė tarptautinį suvažiavimą apie dramatiškus išgyvenimus patiriančių Artimųjų Rytų krikščionių nūdieną ir ateities perspektyvas. Susitikimo dalyvių svarstymus tema: „Artimųjų Rytų krikščionys: ateitis, tradicijos ir islamas“ įvedė bendruomenės vadovas ir steigėjas Andrea Riccardi. Pasak Riccardi, musulmonų pasaulis, likęs be krikščionių, neišvengiamai atsivertų tam tikroms totalitarizmo formoms. Krikščionys jame atspindi „kitoniškumą“, kuris yra pats seniausias ir teisėtas regione. Tuo tarpu „kito“ nebuvimas reikštų galą ne tik jam, musulmoniškam pasauliui, bet ir taikingos santarvės ir demokratijos pagrindui. Artimųjų Rytų krikščionys yra ne tik istorijos ir dabarties, kuri juos verčia būti antrarūšiais piliečiais, aukos, bet jie taip pat yra dabarties veikėjai. Jų būklė yra drauge turtinga, kupina kančios ir sudėtinga, pažymėjo Riccardi. Jis pridūrė, kad Artimųjų Rytų krikščionys nėra tik musulmoniškos netolerancijos aukos, bet ir ypatingas šansas musulmonų pasauliui nelikti vienišam. Nors ženkliai sumažėjo Artimųjų Rytų krikščionių, jie gyvai puoselėja tiek vidaus, tiek tarptautinį gyvenimą, turi įžymių asmenybių, kuria savo ateities ir istorijos koncepcijas. Iš tokios perspektyvos galima tvirtinti, kad mažumos ateitį laiduoja ne projektas, o gebėjimas būti savimi ir su kitais, - kalbėjo Šv. Egidijaus bendruomenės steigėjas Andrea Riccardi.

Be jo, pranešimus skaitė autoritetingi suvažiavimo dalyviai, kurių dauguma buvo iš Artimųjų Rytų regiono: Apie Irako krikščionių nūdienos būklę kalbėjo Bagdado lotynų katalikų arkivyskupas Benjamin Sleiman, o apie Sirijos krikščionių padėtį Aleppo chaldėjų vyskupas Antoine Audo. Sirijos krikščionių ganytojas dalijosi mintimis apie arabų šalių krikščionių privilegijuotą padėtį santykiuose su islamu. Pasak jo, arabų kultūra gali tapti tuo bendru keliu, kuriuo krikščionys ir musulmonai kartu keliaudami geriausiai pasitarnaus visuomenei. Apie Egipto krikščionis, sudarančius didžiausią arabų pasaulyje krikščionių mažumos bendruomenę, pranešimą skaitė Pilietybės ir dialogo fondo Al Mesry atstovas. Šventosios Žemės krikščionių padėtį ir santykius su izraeliečių ir palestiniečių bendruomenėmis aptarė Šv. Žemės kustodas, pranciškonas t. Pierbattista Pizzaballa. Suvažiavime kalbą pasakė Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardo Sandri.

Visą dieną trukusius darbus užbaigė susitikime dalyvavusių apžvalgininkų ir politikų diskusija. Joje be kitų dalyvavo Libano užsienio reikalų ministras Tareq Mitri ir Italijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Gianni Vernetti, Italų geopolitikos žurnalo „Limes“ leidėjas Lucio Caracciolo bei Paryžiuje veikiančio Europos religinių mokslų instituto garbės pirmininkas, rašytojas ir filosofas Regis Debrau. Debray irgi minėjo Artimųjų Rytų krikščionis kaip laidą musulmonams neužsisklęsti vien savo pasaulyje. Šiandien Artimųjų Rytų problema nėra religijos laisvė ar žmogaus teisės, o Rytus ir Vakarus siejantis pliuralizmas. (sk)