Pristatyta Šventųjų skelbimo kongregacijos instrukcija Sanctorum Mater

Pirmadienį Vatikano spaudos salėje buvo pristatyta jau prieš keletą savaičių viso pasaulio vyskupams išsiųsta Šventųjų skelbimo kongregacijos instrukcija „Sanctorum Mater“, primenanti pagrindines normas, kurių privaloma laikytis pradedant ir vykdant diecezinį beatifikacijos bylų etapą. Dokumentą spaudos salėje pristatęs Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Jose Saraiva Martins visų pirma pažymėjo, kad ši instrukcija neturi įstatymo galios, o tik aiškina šioje srityje galiojančių juridinių dokumentų vykdymo praktiką. Šiuo metu Bažnyčioje galiojančią šventųjų skelbimo tvarką nustato popiežiaus Jono Pauliaus II prieš ketvirtį amžiaus paskelbti dokumentai – 1983 metų sausio 25 dieną paskelbta apaštališkoji konstitucija „Divinus perfectionis magister“ ir jos vykdymo normos – „Normae Servandae“, paskelbtos tų pačių metų vasario 7 dieną. Šie du dokumentai galioja ir neketinama jų keisti,- pabrėžė kardinolas Saraiva,- o šios instrukcijos tikslas – atkreipti vyskupų dėmesį į tuos šventųjų skelbimo praktikos ypatumus, kurie, remiantis pastarųjų dvidešimt penkerių metų patirtimi, reikalauja patikslinimų ir paaiškinimų.

Pirmadienį pristatyta instrukcija susideda iš šešių dalių. Pirmojoje dalyje kalbama apie esminį kriterijų, kuriuo vadovaujantis pradedamos skelbimo šventaisiais bylos – šventumo garsą. Šioje instrukcijos dalyje taip pat kalbama apie diecezinio vyskupo vaidmenį, nes pradedant beatifikacijos bylos pirmąjį etapą, vykstantį vietiniu vyskupijos lygiu, sprendžiamąjį balsą turi vietos ordinaras. Pirmojoje dalyje taip pat primenami postulatoriaus skyrimo kriterijai ir aiškinamas jo vaidmuo. Antroji instrukcijos dalis aiškina diecezinės bylos pradžios suderinimo su Šventųjų skelbimo kongregacija procedūrą, nes ir dieceziniam bylos etapui pradėti reikalingas Kongregacijos susitikimas. Trečioji dokumento dalis aiškina liturginius, vietinės bendruomenės maldos aspektus, susijusius su bylos pradžia ir eiga. Ketvirtojoje instrukcijos dalyje kalbama apie dokumentų, susijusių su kandidato į palaimintuosius ir šventuosius kaipimo metodologiją. Penktoji dalis aiškina liudijimų kaupimo tvarką. Pastarajame dokumento skyriuje aprašytas taip pat techninių instrumentų – kompiuterio, garso ir vaizdo įrašymo aparatūros naudojimas. Galiausiai šeštoji instrukcijos dalis kalba apie diecezinio bylos etapo užbaigimo ir bylos perdavimo Šventųjų skelbimo kongregacijai procedūrą.

Pagrindinis dalykas, kurį norėta patikslinti skelbiant šią instrukciją,- kalbėjo kardinolas Jose Saraiva Martins,- tai šventumo garso svarbos priminimas. „Fama sanctitatis“ – tai esminis kriterijus, būtinas pradedant skelbimo šventuoju bylą. Vietinėje bendruomenėje turi būti plačiai paplitęs autentiškas šventumo garsas apie skelbti šventuoju siūlomą kandidatą.

Instrukcijos „Sanctorum Mater“ pristatymo pabaigoje kardinolas Saraiva taip pat pateikė duomenis apie šventuosius ir palaimintuosius paskelbtus nuo Benedikto XVI pontifikato pradžios. Nuo Benedikto XVI išrinkimo iki dabar vyko 40 beatifikacijos ceremonijų, kurių daugumai vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Kitoms vadovavo kiti Popiežiaus paskirti vyskupai. Jose buvo paskelbti 563 nauji palaimintieji – 36 išpažinėjai ir 527 kankiniai; 509 vyrai ir 54 moterys; 48 dieceziniai kunigai, 485 vienuoliai ir vienuolės, 30 pasauliečių.

Kanonizacijos ceremonijų nuo popiežiaus Benedikto XVI išrinkimo buvo keturios – trims Šventasis Tėvas vadovavo Romoje, vienai – Brazilijoje. Paskelbta 14 naujų šventųjų – 2 vyskupai, 4 kunigai, 5 vyrai vienuoliai, 3 vienuolės. (jm)