Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienio maldos proga. Kristaus atsimainyme matome prisikėlimo šlovę.

Prieš sekmadienio vidudienio maldą sakytoje kalboje, popiežius Benediktas XVI pirmiausia paminėjo Vatikane pasibaigusias Gavėnios rekolekcijas, kuriose dalyvavo jis pats ir jo artimiausi bendradarbiai. Popiežius padėkojo visiems, kas jį ir kitus rekolekcijų dalyvius lydėjo malda tomis dvasinio susitelkimo dienomis.

Šiandien, antrąjį Gavėnios sekmadienį,- toliau kalbėjo Šv. Tėvas,- tęsiame atgailos kelionę. Sekmadienį prieš savaitę kalbėjusi apie Jėzaus gundymą dykumoje, šiandien liturgija mus kviečia mąstyti apie nepaprastą įvykį – Atsimainymą. Abu šie dalykai – gundymas ir atsimainymas – kreipia mūsų akis į Velykų slėpinį. Kova su gundytoju dykumoje yra tarsi įvadas į lemtingą dvikovą, kuri Jėzaus laukia kančios valandą; o atsimanymo šviesoje įžvelgiame Prisikėlimo šlovę. Viena vertus, matome žmogų Jėzų, kuris net ir gundomas kaip visi žmonės; antra vertus, kontempliuojame Dievo Sūnų, kuris sudievina mūsų žmogystę. Šie du sekmadieniai, tai tarsi dvi kolonos, kuriomis remiasi visa Gavėnia ir viso krikščioniško gyvenimo struktūra. Nes juk krikščioniškas gyvenimas – tai dvasinis dinamizmas, vedantis iš mirties į gyvenimą.

Kalnas – Taboras ir Sinajus – tai Dievo artumo vieta. Tai aukštuma, pakilusi virš kasdienio gyvenimo, kur galime kvėpuoti tyru kūrinijos oru. Tai maldos vieta. Melsdamasis Jėzus pasineria į Dievą, su juo susivienija, jo žmogiška valia visiškai paklūsta Tėvo meilei. Jėzus spindi savosios tapatybės šviesa – jis yra Dievas, Šviesa iš Šviesos. Taip pat ir Jėzaus rūbai ima akinančiai spindėti. Iškart pagalvojame apie krikštą, apie skaistų krikšto drabužį. Kas krikšto sakramentu gimsta naujam gyvenimui, tas apsivelka dangiškuoju gyvenimu, kurį Apreiškimo Jonui knygoje simbolizuoja skaisčiai baltas rūbas.

Atsimainymas byloja apie Prisikėlimą, kuris savo ruožtu primena ir mirties neišvengiamybę. Jėzus parodo mokiniams savąją šlovę, kad jie sugebėtų pakelti Jėzaus laukiantį kryžiaus mirties papiktinimą ir suprastų, jog kelias į Dangaus Karalystę veda per kančią ir mirtį. Iš dangaus skambantis Tėvo balsas skelbia: „klausykite jo“. Jei norime pasiekti dangaus šlovę, turime klausyti Jėzaus, sekti juo kryžiaus keliu, gyventi prisikėlimo viltimi. Spe Salvi – esame išgelbėti viltimi. Šiandien galime sakyti: esame viltimi atmainyti.

Galiausiai popiežius visus kvietė prašyti Mergelės Marijos užtarimo. Ji, Kristaus malone atmainytas Dievo kūrinys, tepadeda mums tikėjimo ir dosnumo kupiniems keliauti Gavėnios keliu.

Po vidudienio maldos popiežius Benediktas XVI atkreipė dėmesį į sudėtingą padėtį Libane, kur jau trys mėnesiai nesugebama išrinkti naujo prezidento, vis didėja įtampa ir smurtas. Maronitų patriarcho ir visų Libano vyskupų prašymu, raginu visus,- sakė popiežius,- melsti Švenčiausiąją Mergelę – Libano Globėją, kad įkvėptų drąsos visiems tos šalies gyventojams, ypač politikams, ištvermingai siekti susitaikinimo ir nuoširdaus dialogo, kad visi galėtų taikiai gyventi ir kurti visiems bendros tėvynės gerovę. (jm)