Iššūkiai Bažnyčiai Indijoje

Šiomis dienomis Indijoje prasidėjo Indijos katalikų vyskupų konferencijos sesija, vykstanti dukart per metus. Pagrindinė sesijos tema yra „Moters vaidmens stiprinimas Bažnyčioje ir visuomenėje“. Sesijoje dalyvauja virš 200 delegatų, daugiausia vyskupai, kurie atstovauja 160 Bažnyčios Indijoje diecezijų.

Nesunku įžvelgti paralelę tarp Indijos vyskupų sesijos temos pasirinkimo ir šiomis dienomis visoje katalikų Bažnyčioje minėtos popiežiaus Jono Pauliaus II laiško „Mulieris Dignitatem – Moters orumas“ 20 metų sukakties.

Socialinėje Indijos tikrovėje yra daugybė nelygybės, diskriminacijos darbe, prievartos namuose ir kitų blogybių, nuo kurių moterys kenčia, pavyzdžių. Bažnyčia turi ne tik tvirtinti pamatinę moters ir vyro lygybę, bet dar ir pabrėžti bei paskatinti unikalų „moters genijaus“ indėlį į Bažnyčios ir visuomenės gyvenimą, - Indijos vyskupams kalbėjo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana.

Buvo paminėti ir kiti Indijos visuomenės socialiniai blogiai: atskirtis tarp pasiturinčių ir visiškų skurdžių. Antai, daugybėje kaimų žmonės gyvena be elektros, nėra aprūpinti švariu geriamu vandeniu, šeimos neišgali tinkamai pamaitint vaikus, neturi priėjimo prie sveikatos apsaugos sistemos, tūkstančiai vaikų auga visiškai be jokio išsilavinimo.

Be socialinių problemų netrūksta ir politinių – institucinių. Pastarosios yra susietos ypač su stiprėjančiu induistų nacionalizmu, kuriam ne vienoje Indijos valstijoje yra atstovaujama politiškai ir kuris kartais yra dominuojanti jėga. Tada Bažnyčiai tenka nuolatos protestuoti prieš potvarkius, kurie varžo jos ir jos institucijų, tikinčiųjų laisvę.

Indijos vyskupai taip pat aptarė paskutiniųjų Kalėdų metu įvykdytus išpuolius prieš krikščionis Orisos valstijoje. Induistų ekstremistai per kelias dienas nusiaubė šešias dešimtis bažnyčių, sudegino ar nuniokojo kelis šimtus krikščionių namų ar parduotuvių. Daugybei žmonių teko bėgti ir slėptis, daug žmonių buvo sužeista, bent penki žuvo.

Yra pagrįstų įtarimų, kad induistų ekstremistų tikslingą siekį suniokoti krikščionių asmeninį ir bendruomeninį turtą, išgąsdinti juos, rėmė ir vietos aukštosios kąstos atstovai, dažnai užimantys svarbias administracines ir politines pareigas. Jiems ypatingą antipatija kelia Bažnyčios pastangos suvienodinti teises ir pagerinti žemiausios, niekinamos Indijos visuomenės kastos narių, taip vadinamųjų „dalit - neliečiamųjų“ gyvenimą. (rk)