Šeštadienį popiežius susitiko su kongreso, skirto apaštališkojo laiško „Mulieris dignitatem“ paskelbimo dvidešimtosioms metinėms dalyviais

Moterų teisių judėjimo pastaraisiais dešimtmečiais sužadintomis refleksijomis ir diskusijomis Katalikų Bažnyčia atidžiai domėjosi ir jose dalyvavo,- sakė popiežius kongreso dalyviams. Moters ir vyro santykiai, jų komplementarumas, nekartą buvo nagrinėti popiežių magisteriumo dokumentuose. Tarp jų teologiniu, dvasiniu ir kultūriniu turtingumu išsiskiria Jono Pauliaus II apaštališkasis laiškas „Mulieris dignitatem“, kurio dvidešimtąsias metines dabar minime. Jame pagilinamos pagrindinės vyriškumo ir moteriškumo antropologinės tiesos, abiejų vienodas orumas, skirtingumas ir vienybė, pašaukimas į komplementarumą, bendradarbiavimą ir bendrystę. Vyro ir moters dviejų asmenų vienybė, remiasi žmogaus asmens orumu, kuris savo ruožtu yra grindžiamas pirmiausia tuo, jog Dievas žmogų – vyrą ir moterį – sukūrė kaip savo paveikslą. Šitokia vyro ir moters skirtingumo ir vienybės antropologija saugo nuo lėkšto ir skurdinančio suvienodinimo, o antra vertus – taip pat ir nuo skirtingumu aiškinamo konfliktiškumo. Vyro ir moters kūniškoje ir dvasinėje vienybėje slypintis meilės pašaukimas ir asmenų bendrystės siekimas tam tikra prasme atspindi ir Švenčiausiosios Trejybės asmenų bendrystę. Tuo tarpu, jei vyras ir moteris bando būti visiškai vienas nuo kito nepriklausomi ir patys sau pakankami, jei užsidaro tokiame savęs realizavime, kuriam laisvė nereiškia nieko kito kaip tik išsivadavimą nuo bet kokių natūralių, socialinių ar religinių santykių, tai galiausiai jie atsiduria slegiančioje vienatvėje.

Konstatuodami dabartines kultūrines ir politines sroves, bandančias eliminuoti ar sumenkinti ir sujaukti žmogaus prigimtyje glūdinčius lyčių skirtumus, paversti juos vien kultūriniu konstruktu,- kalbėjo popiežius,- turime vis iš naujo priminti Dievo planą, pagal kurį žmogus yra skurtas kaip vyras ir moteris, su jiems būdingais skirtumais ir tuo pat metu komplementaria vienybe.

Negalima taip pat užmiršti, jog vis dar yra labai gajus maskulistinis mentalitetas, nesuderinamas su krikščioniška žinia, skelbiančia vyro ir moters vienodą orumą ir bendrą atsakomybę. Yra vietų ir kultūrų, kur moteris diskriminuojama ir nevertinama vien dėl to, kad ji moteris, kur neretai ir religiniais motyvais bandoma teisinti nelygybę šeimos, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, kur prieš moteris naudojamas smurtas, kur jo paverčiamos reklamos ir pramogų industrijos prekėmis. Šitoks grubus ir deja dar dažnas nesiskaitymas su moters asmens kilnumu reikalauja, kad visų pirma krikščionys būtų moterį gerbiančios kultūros ugdytojais, idant moters teisės būtų ir pripažįstamos, ir realiai įgyvendintos,- kalbėjo popiežius Benediktas XVI šeštadienį pasibaigusio kongreso dalyviams. (jm)