Popiežiaus metinis vizitas Romos vyskupijos kunigų seminarijoje

Penktadienio vakarą popiežius Benediktas XVI aplankė savo vyskupijos kunigų seminariją, esančią greta Romos katedros Laterane. Metinis popiežiaus susitikimas su kunigų seminarijos vadovybe ir klierikais buvo surengtas seminarijos Pasitikinčiosios Mergelės Marijos koplyčioje. Popiežiui atvykus prasidėjo vizito programa: Privatus Šv. Tėvo apsilankymas ir susikaupimas koplyčioje ir po to sekę Mišparai, kuriems jis ir vadovavo.

Popiežius, būdamas Romos vyskupu, kartu yra ir savosios seminarijos globėjas. Jis ją kasmet lanko seminarijos globėjos – Pasitikinčiosios Mergelės Marijos šventės dieną. Ši šventė pastovios dienos liturginiame kalendoriuje neturi. Ji tradiciškai minima paskutinį šeštadienį prieš Gavėnios pradžią, o kadangi šiemet šeštadienį švenčiamos Grabnyčios, Kristaus Paaukojimo liturginė šventė, tai Romos kunigų seminarijos globėjos šventė buvo atkelta į šį penktadienį, vasario 1 dieną.

Paprotys, kad Popiežius lanko seminariją jos šventės proga, nusistovėjo Jono Pauliaus II pontifikato metais. Dievo Tarnas Jonas Paulius II labai norėjo pabrėžti tą ryšį, kuris kiekvieną vyskupą sieja ir privalo sieti su savo vyskupijos seminarija, kurioje rengiama nauja sielovados darbininkų karta. Šią seminarijos lankymo tradiciją tęsia Benediktas XVI, kuris jau trečią kartą dalyvavo seminarijos globėjos – Pasitikinčiosios Mergelės Marijos šventėje.

Romos vyskupijos seminarijoje kunigystei rengiasi ne tik iš Romos miesto kilę klierikai, bet taip pat jaunuoliai iš kitų Italijos regionų, iš kitų kraštų ir kontinentų. Nemaža jų dalis, baigę mokslus, tapę kunigais bus inkardinuoti Romos vyskupijoje. Klierikų iš viso pasaulio siuntimas į Romos seminariją, kunigų inkardinavimas Romos vyskupijoje, yra vietinių Bažnyčių solidarumo su Romos vyskupija ir Bažnyčios vienybės ženklas.

Šiuo metu Romos seminarijoje kunigystei rengiasi 117 klierikų. 54 klierikai yra inkardinuoti Romos vyskupijoje, 45 yra iš 24 kitų Italijos vyskupijų, o likusieji iš kitų šalių – iš Kroatijos, Bulgarijos, Haičio, Lenkijos, Ispanijos, Ukrainos ir Vengrijos.

Klierikų amžius yra nuo 25 iki 35 metų. Kai kurie atvyko tiesiai iš Mažosios kunigų seminarijos, dauguma užbaigus gimnaziją arba bestudijuojant universitete, o keli yra iš profesinių mokyklų. Auga skaičius tų, kurie turi Mišių patarnautojų arba jaunimo grupių narių ir katechetų patirtį.

Romos vyskupijos kunigų seminarijos rektorius mons. Giovanni Tani Popiežiaus apsilankymo proga Vatikano radijui duotame interviu pasakojo, kad būsimi kandidatai į klierikus prieš įstojant į seminariją metus skiria pasirengimui taip vadinamajame propedeutiniame kurse. Tai proga patikrinti priežasčių, paskatinusių apsisprendimą rinktis kunigystę, pagrįstumą, - pažymėjo rektorius.

Pirmieji seminarijos metai irgi yra skirti pašaukimo ugdymui, o nuo trečiųjų metų jau pradedama dėmesį skirtį formuojamai ganytojo figūrai aprėpiant keturias dimensijas – žmogišką, dvasinę, intelektualinę ir sielovadinę. Klierikai dukart per savaitę darbuojasi 58 skirtingose sielovadinėse srityse, vykdydami uždavinius parapijose, ligoninėse, kalėjimuose ir globos namuose.

Ar Popiežiaus vyskupijos kunigų seminarijos klierikai nėra užkrėsti ypač Vakarų pasaulyje plačiai paplitusios sekuliarizmo dvasios?

Rektorius, į šį klausimą atsakydamas pastebėjo, kad jaunieji seminaristai, kaip visi mes, tikrai gyvena tame pačiame pasaulyje, kuriame dažnai nebenorima matyti Dievo. Bet apsisprendę vadovautis tikėjimu, kaip esminiu egzistencijos pagrindu, jie stengiasi suformuoti įsitikinimus ir gyvenimo būdą, kuris nepaklustų šio pasaulio schemoms. Bet jie stengiasi gerai pažinti laikmečio kultūrinės dvasios pagrindus, kad galėtų su jais konfrontuotis rimtame ir veiksmingame dialoge.

Trumpai apie Romos vyskupijos kunigų seminarijos istoriją. Ji kildinama iš 1565 metais popiežiaus Pijaus IV įkurtos ir Jėzuitų ordino globai patikėtos Romos kolegijos. Vėliau, 1772 metais laikinai panaikinus Jėzuitų ordiną, Kolegija perėjo Romos vyskupijos žinion. Laikui bėgant Romoje buvo įkurta nemažai kolegijų, kuriose studijavo seminaristai ir kunigai iš visos Italijos ir iš kitų šalių. Atkūrus Jėzuitų ordiną, iš tos pačios senosios Romos kolegijos ilgainiui susiformavo dvi aukštosios mokyklos – viena priklausanti Jėzuitams, kita – diecezinė. Jėzuitų kolegija, po įvairių istorinių peripetijų, galiausiai tapo dabartiniu Grigaliaus universitetu, o diecezinė kolegija – Laterano universitetu. 1931 metais popiežius Pijus XI atskyrė seminariją nuo universiteto. Tad praktiškai, Romos vyskupijos kunigų seminarijos įkūrimo data reikėtų laikyti 1931-sius metus, bet vis dėlto jos istorinės ištakos siekia šešioliktojo amžiaus vidurį, tai yra Romos Kolegijos pradžią.
Romos mieste yra daugiau seminarijų ir kunigus rengiančių kolegijų, tačiau ši, prie Laterano
bazilikos esančioji yra ypatinga, nes tai Popiežiaus vadovaujamos Romos vyskupijos seminarija. (sk)