Kardinolas Rodé apie Pašvęstojo gyvenimo dieną

Šį šeštadienį, vasario 2 dieną, Bažnyčioje buvo minima Pašvęstojo gyvenimo diena, skirta visiems tiems Bažnyčioms nariams, kurie savo gyvenimus „pašventė“ atskiru būdu tarnystei Dievui, duodami skaistumo, neturto ir paklusnumo įžadus. Tai, kitaip tariant, nariai pašvęstojo gyvenimo institutų, kurių įvairovė be galo didelė – nuo šimtamečių, kontempliatyvių ir uždarą bendruomeninį gyvenimą gyvenančių vienuolijų iki visai jaunų, labai judrių bendruomenių.

Šeštadienio vakare Vatikane, šv. Petro bazilikoje kardinolas Franc Rodé, Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštalinio gyvenimo bendruomenių kongregacijos prefektas, aukojo iškilmingas mišias, kurios buvo skirtos būtent Pašvęstojo gyvenimo dienai. Po Šventųjų Mišių buvo numatyta, kad į šv. Petro baziliką nusileis ir Mišių dalyvius, ypač pašvęstojo gyvenimo institutų narius pasveikins popiežius Benediktas XVI.

Vatikano Radijui kardinolas Rodé Pašvęstojo gyvenimo dienos išvakarėse davė interviu, kuriame trumpai papasakojo apie įvairius pašvęstojo gyvenimo aspektus.

Kalbant apie statistiką, kardinolas Rodé teigė, jog šiuo metu pasaulyje yra šiek tiek virš milijono asmenų, moterų ir vyrų, kurie pasirinko pašvęstojo gyvenimo kelią. Tarp jų moterų yra maždaug 836 tūkstančiai. 47 tūkstančiai moterų priklauso kontempliatyvioms vienuolijoms, o likusios – apaštalinėms bendruomenėms. Pašvęstojo gyvenimo kelią yra pasirinkę beveik 200 tūkstančių vyrų, tarp pastarųjų apie 137 tūkstančiai taip pat yra gavę kunigystės šventimus.

Vienas iš didžiausių iššūkių pašvęstajam gyvenimui yra sekuliarizmas, kurio tam tikri aspektai yra įsismelkę į kai kurių tikinčiųjų širdis ir protus. Tai tampa blogiu, kai, pavyzdžiui, dėl šio sekuliarizmo yra nuvertinamas ir „sumažinamas“ maldos laikas, bendruomenės gyvenimas, manant, kad socialinė veikla yra svarbiau.

Kalbėdamas apie pašaukimus, kardinolas Rodé sakė, jog padėtis labai įvairi. Kalbant apie Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos žemynus, galima drąsiai kalbėti apie pašaukimų krizę. Lotynų Amerikoje, tuo tarpu, pašaukimų skaičius jau ilgą laiką išlieka stabilus. Afrikoje pašaukimų nemažai, tačiau šio žemyno „problema“ yra ta, kad dar trūksta gerą formaciją suteikiančių institucijų. Azija, tuo tarpu, stebina vis augančiu pašaukimų skaičiumi ir čia galime kalbėti apie tikrą pašaukimų žydėjimą.

Nepaisant įvairovės, pašvęstąjį gyvenimą pasirinkusius asmenis apibūdina keli bruožai, kelios „pareigos“: gyventi pagal duotus įžadus ir aiškiai, ryžtingai sekti Kristų, kitaip tariant, būti neturtingu, skaisčiu ir paklusniu Tėvui, kaip kad Kristus buvo, neapsiribot materialiu horizontu, tačiau atskleisti amžinąją žmogaus paskirtį – susitikimą su Dievu. (rk)