2008-01-30 17:30:50

Popiežiaus bendroji audiencija. Katechezės apie šv. Augustiną trečiosios dalies santrauka


Prieš savaitę, maldų už krikščionių vienybę aštuondienio metu, bendrosios audiencijos katechezę skyręs krikščionių vienybės tematikai, šį trečiadienį popiežius Benediktas XVI grįžo prie anksčiau pradėtņ katechezių apie šv. Augustiną.

Šios dienos katechezė,- kreipėsi Šv. Tėvas į audiencijos dalyvius,- skirta tikėjimo ir proto temai, nulėmusiai šv. Augustino biografiją. Savo motinos Monikos dėka Augustinas būdamas vaikas susipažino su krikščionybe, tačiau paauglystėje jis nutolo nuo šio tikėjimo, nes krikščionybėje jam stigo racionalumo. Augustinas norėjo tokios religijos, kuri būtų proto ir tiesos įsikūnijimas. Dėl šitokio radikalumo, Augustinas nutolo nuo katalikų tikėjimo. Jo radikalumas buvo toks didelis, kad netenkino ir filosofijos, nevedančios prie tiesos esmės, prie paties Dievo. Dievą suponuojančių kosmologinių hipotezių Augustinui nepakako. Jam reikėjo tikrojo gyvojo Dievo. Būtent dėl to,- sakė Popiežius,- Augustino dvasinių ir intelektinių paieškų kelias įdomus ir mums. Tai iš tiesų vertingas tikėjimo ir proto santykių modelis, svarbus ne vien tikintiesiems, bet visiems tiesos ieškantiems žmonėms. Šios dvi dimensijos, tikėjimas ir protas, ne turi būti supriešinamos, bet privalo viena kitą papildyti. Atsivertęs į krikščionybę Augustinas tvirtino, jog tikėjimas ir protas tai dvi jėgos, du keliai vedantys į pažinimą. Tikėjimo ir proto sintezę Augustinas išreiškė iki mūsų dienų garsiomis frazėmis: „crede ut intelligas“ (tikėk, kad suprastum) ir „intellige ut credas“ (suprask, kad tikėtum).

Šios dvi Augustino frazės pateikia labai taiklią sintezę problemos, įkūnytos Bažnyčios gyvenime. Istoriškai ši sintezė pradėjo formuotis dar prieš Kristaus atėjimą. Ją matome jau žydų tikėjimo ir graikų filosofijos susitikime. Vėliau šią sintezę kartojo ir dar plačiau išvystė daugelis krikščionių autorių. Tikėjimo ir proto harmonija visų pirma reiškia, kad Dievas nėra toli. Jis nėra nutolęs nuo mūsų protavimo ir nuo mūsų gyvenimo. Jei jo ieškome, greit įsitikiname, kad jis yra artimas kiekvienam žmogui, mūsų širdžiai ir mūsų protui. Būtent šitą Dievo artumą žmogui labai giliai pajuto ir intensyviai išgyveno Augustinas. Grįžk į save patį,- ragino Augustinas. Ieškok ten, kur šviečia proto šviesa.

Tikėjimo ir proto santykį Augustinas analizuoja ne tik individo ir bet socialinėje žmogaus gyvenimo plotmėje. Žmogus,- sako Augustinas savajame „Dievo mieste“,- savo prigimtimi yra sociali būtybė, bet dėl nuodėmės asociali. Iš šitos padėties jį išvaduoja Kristus. Niekas kitas, išskyrus Kristų negali žmogaus išvaduoti.

Augustinas surado Dievą ir visas jo gyvenimas tapo nuolatine Dievo artumo patirtimi. Šita patirtis, ir visų pirma susitikimas su Dievu Asmeniu Jėzumi, perkeitė Augustino gyvenimą ir perkeičia gyvenimus visų, kam suteikiama malonė su Juo susitikti. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.