Popiežiaus bendroji audiencija. Katechezės apie šv. Augustiną trečiosios dalies santrauka
Prieš savaitę, maldų už krikščionių vienybę aštuondienio metu, bendrosios audiencijos
katechezę skyręs krikščionių vienybės tematikai, šį trečiadienį popiežius Benediktas
XVI grįžo prie anksčiau pradėtņ katechezių apie šv. Augustiną.
Šios dienos
katechezė,- kreipėsi Šv. Tėvas į audiencijos dalyvius,- skirta tikėjimo ir proto temai,
nulėmusiai šv. Augustino biografiją. Savo motinos Monikos dėka Augustinas būdamas
vaikas susipažino su krikščionybe, tačiau paauglystėje jis nutolo nuo šio tikėjimo,
nes krikščionybėje jam stigo racionalumo. Augustinas norėjo tokios religijos, kuri
būtų proto ir tiesos įsikūnijimas. Dėl šitokio radikalumo, Augustinas nutolo nuo katalikų
tikėjimo. Jo radikalumas buvo toks didelis, kad netenkino ir filosofijos, nevedančios
prie tiesos esmės, prie paties Dievo. Dievą suponuojančių kosmologinių hipotezių Augustinui
nepakako. Jam reikėjo tikrojo gyvojo Dievo. Būtent dėl to,- sakė Popiežius,- Augustino
dvasinių ir intelektinių paieškų kelias įdomus ir mums. Tai iš tiesų vertingas tikėjimo
ir proto santykių modelis, svarbus ne vien tikintiesiems, bet visiems tiesos ieškantiems
žmonėms. Šios dvi dimensijos, tikėjimas ir protas, ne turi būti supriešinamos, bet
privalo viena kitą papildyti. Atsivertęs į krikščionybę Augustinas tvirtino, jog tikėjimas
ir protas tai dvi jėgos, du keliai vedantys į pažinimą. Tikėjimo ir proto sintezę
Augustinas išreiškė iki mūsų dienų garsiomis frazėmis: „crede ut intelligas“ (tikėk,
kad suprastum) ir „intellige ut credas“ (suprask, kad tikėtum).
Šios dvi Augustino
frazės pateikia labai taiklią sintezę problemos, įkūnytos Bažnyčios gyvenime. Istoriškai
ši sintezė pradėjo formuotis dar prieš Kristaus atėjimą. Ją matome jau žydų tikėjimo
ir graikų filosofijos susitikime. Vėliau šią sintezę kartojo ir dar plačiau išvystė
daugelis krikščionių autorių. Tikėjimo ir proto harmonija visų pirma reiškia, kad
Dievas nėra toli. Jis nėra nutolęs nuo mūsų protavimo ir nuo mūsų gyvenimo. Jei jo
ieškome, greit įsitikiname, kad jis yra artimas kiekvienam žmogui, mūsų širdžiai ir
mūsų protui. Būtent šitą Dievo artumą žmogui labai giliai pajuto ir intensyviai išgyveno
Augustinas. Grįžk į save patį,- ragino Augustinas. Ieškok ten, kur šviečia proto šviesa.
Tikėjimo
ir proto santykį Augustinas analizuoja ne tik individo ir bet socialinėje žmogaus
gyvenimo plotmėje. Žmogus,- sako Augustinas savajame „Dievo mieste“,- savo prigimtimi
yra sociali būtybė, bet dėl nuodėmės asociali. Iš šitos padėties jį išvaduoja Kristus.
Niekas kitas, išskyrus Kristų negali žmogaus išvaduoti.
Augustinas surado Dievą
ir visas jo gyvenimas tapo nuolatine Dievo artumo patirtimi. Šita patirtis, ir visų
pirma susitikimas su Dievu Asmeniu Jėzumi, perkeitė Augustino gyvenimą ir perkeičia
gyvenimus visų, kam suteikiama malonė su Juo susitikti. (jm)